Skaitytojų klausimai

Ką apaštalas Paulius turėjo omenyje sakydamas, kad jis, ‛pamiršęs [„pamiršdamas“, NW], kas už jo, veržėsi pirmyn’? (Filipiečiams 3:13). Ar gali asmuo ką nors sąmoningai pamiršti?

Ne, dažniausiai mes negalime sąmoningai pašalinti iš savo atminties kokio nors įsiminto dalyko. Faktas, kad mes užmirštame daugelį dalykų, kuriuos norėtume atsiminti, ir atsimename daugelį tų, kuriuos mieliau pamirštume. Tad ką Paulius turėjo omenyje, užrašydamas Filipiečiams 3:13 žodžius? Kontekstas mums padeda tai suprasti.

Laiško Filipiečiams 3-iajame skyriuje Paulius kalba apie savo ‛galimybę pasitikėti kūnu’. Jis kalba apie savo nepriekaištingą žydišką kilmę ir uolumą Įstatymui — tai, kas galėjo suteikti jam daug pranašumų Izraelio tautoje (Filipiečiams 3:4-6; Apaštalų darbai 22:3-5). Tačiau jis atsisakė tokių pranašumų, laikydamas juos, taip sakant, nuostoliu. Kodėl? Kadangi jis surado kai ką geresnio — „Kristaus Jėzaus... pažinimo pranašią vertę“ (Filipiečiams 3:7, 8, NTP).

Pagrindinis Pauliaus tikslas buvo ne užimti tam tikrą padėtį šiame pasaulyje, bet gauti „[„pirmąjį“, NW] prisikėlimą iš numirusių“ (Filipiečiams 3:11, 12). Taigi jis rašė: „Pamiršęs [„pamiršdamas“, NW], kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 3:13, 14). Žodžiais ‛pamiršdamas, kas už jo’, Paulius nenorėjo pasakyti, kad jis kaip nors ištrindavo iš savo atminties ‛tai, kas už jo’. Aišku, jis vis dar atsiminė tuos dalykus, nes ką tik išvardijo juos. Be to, originalo, graikų, kalba jis pavartojo veiksmažodžio formą, nurodančią besitęsiantį, neužbaigtą veiksmą. Jis sakė „pamiršdamas“, ne „pamiršęs“.

Graikiškas žodis, išverstas žodžiu „pamiršti“ (e·pi·lan·thaʹno·mai), turi įvairių prasmės atspalvių, iš kurių vienas yra „nesirūpinti dėl“ arba „nepaisyti“. Pagal „Aiškinamąjį Naujojo Testamento žodyną“ (vokiečių k., sudarė Horstas Balcas ir Gerhardas Šneideris), žodis „pamiršdamas“ Filipiečiams 3:13 (NW) reiškia būtent tai. Paulius nemąstė nuolat apie dalykus, kuriuos buvo palikęs. Jis buvo išmokęs žiūrėti į juos kaip į mažai reikšmingus. Jie buvo kaip „sąšlavos“, palyginus su dangiškąja viltimi (Filipiečiams 3:8).

Kaip Pauliaus žodžius galima pritaikyti šiandien? Ką gi, galbūt koks nors krikščionis, kaip ir Paulius, norėdamas tarnauti Dievui, kažką paaukojo. Galbūt dėl visalaikės tarnybos jis paliko pelningą karjerą. O gal jis yra iš turtingos šeimos, kuri nustojo palaikyti jį finansiškai, nes nepritaria tiesai. Tokios aukos yra pagirtinos, tačiau apie jas nereikia nuolat galvoti. Krikščionis ‛pamiršta’, nustoja rūpintis tuo, ‛kas už jo’, dėl šlovingos jo laukiančios ateities (Luko 9:62).

Principas, išreikštas Pauliaus žodžiais, galbūt gali būti pritaikytas ir kitaip. Kaip yra su krikščioniu, kuris netinkamai elgėsi prieš pažindamas Dievą? (Kolosiečiams 3:5-7). Arba, sakykime, jog tapęs krikščioniu jis padarė rimtą nuodėmę ir buvo sudrausmintas susirinkime (2 Korintiečiams 7:8-13; Jokūbo 5:15-20). Na, jeigu jis iš tikrųjų atgailavo ir pakeitė savo elgesį, jis buvo ‛nuplautas’ (1 Korintiečiams 6:9-11). Tai, kas įvyko, — praeitis. Jis galbūt niekada tikrai nepamirš, ką padarė; iš tiesų jis pasielgtų išmintingai pasimokydamas iš įvykio, kad nebepakartotų nuodėmės. Vis dėlto jis ‛pamiršta’ ta prasme, kad nesmerkia savęs nuolat. (Palygink Izaijo 65:17.) Gavęs atleidimą Jėzaus aukos pagrindu, jis stengiasi nesirūpinti per daug dėl praeities.

Filipiečiams 3:13, 14 Paulius apibūdina save kaip bėgiką lenktynėse, ‛besiveržiantį pirmyn’ į tikslą. Bėgikas žiūri į priekį, ne atgal. Panašiai ir krikščionis turi žiūrėti į ateityje laukiančias palaimas, ne į paliktus dalykus. Paulius taip pat sako: „Jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš“ (Filipiečiams 3:15). Todėl melsk Dievo, kad jis tau padėtų ugdyti tokį požiūrį. Pripildyk savo protą Dievo minčių, užrašytų Biblijoje (Filipiečiams 4:6-9). Mąstyk apie Jehovos meilę tau ir palaimas, kuriomis tu džiaugiesi dėl tos meilės (1 Jono 4:9, 10, 17-19). Tada per šventąją dvasią Jehova padės tau nesirūpinti dėl to, ką palikai. Kaip ir Paulius, tu žiūrėsi į laukiančią šlovingą ateitį (Filipiečiams 3:17).