Evangelijos tiesa

NUO 1901 metų Magdelenos koledžo Oksforde (Anglija) žinioje yra trys mažyčiai Mato evangelijos rankraščio fragmentai, žinomi kaip dokumentas P⁶⁴. Kurį laiką mokslininkai manė, kad šie fragmentai priklauso antrojo mūsų eros amžiaus pabaigai.

Neseniai papirologijos ekspertas Karstenas P. Tydė iš Vokietijos Paderborno miesto atliko kruopštų tyrimą dokumento P⁶⁴, kurį sudaro Mato evangelijos 26-ojo skyriaus 10-ties eilučių dalys. Kokią išvadą jis padarė? Žurnale Zeitschrift für Papyrologie und Epigraphik (Papirologijos ir epigrafikos žurnalas) Tydė apibūdina Oksfordo fragmentus kaip „pirmojo amžiaus krikščionių kodekso fragmentą, kuris priklauso galbūt (nors nebūtinai) laikotarpiui iki 70 m. e. m.“.

Tydės tvirtinimai sukėlė nemažai diskusijų spaudoje ir mokslininkų rate. Kodėl? Kadangi visų plačiai pripažinta, jog seniausia išlikusi evangelijų teksto dalis yra dokumentas P⁵², tai yra Jono evangelijos fragmentas, datuojamas 125 m. e. m., tai yra ne anksčiau kaip antruoju amžiumi.

Ar nauja data, duota papiruso fragmentams P⁶⁴, susilauks visuotinio pripažinimo, ar ne, parodys laikas. Šiaip ar taip, ankstyvesnė data padarytų dokumentą P⁶⁴ ne tik seniausiu egzistuojančiu evangelijų fragmentu; ji taip pat suteiktų papildomų įrodymų, kad Mato evangelija buvo iš tikrųjų parašyta pirmajame amžiuje, galbūt net prieš 70 m. e. m., kai daugelis Jėzaus gyvenimo įvykius mačiusių liudytojų buvo dar gyvi ir galėjo patvirtinti tos evangelijos tiesą.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

Leidus President and Fellows of Magdalen College, Oxford.