‛Kaip geležis galandama geležimi’

BAIGIANTIS trečiajam mūsų eros šimtmečiui, vienas rimtas jaunas vyras, vardu Antonijus, apibūdinamas kaip „koptų krikščionis“, atsiskyrė nuo pasaulio ir 20 metų praleido vienas dykumoje. Kodėl? Jis manė, kad tai buvo jam geriausias būdas tarnauti Dievui. Jis buvo pirmasis įtakingas krikščioniškojo pasaulio atsiskyrėlis, arba vienuolis.

Šiandien krikščioniškajame pasaulyje maža atsiskyrėlių. Bet vis daugiau asmenų stengiasi atsiskirti kitaip. Jie atsisako kalbėtis su kitais apie religiją, nes mano, kad tokie pokalbiai veda į ginčus ir vaidus. Jų garbinimas tėra vien tik nedaryti žalos savo artimui.

Iš tiesų nedaryti žalos artimui yra tikrosios religijos bruožas, bet reikalaujama daugiau. Senovinė patarlė sako: „Geležis galandama geležimi ir žmogus galanda savo prietelio veidą“ (Patarlių 27:17). Faktas tas, kad Biblija skatina krikščionis rinktis kartu, o ne visiškai atsiskirti nuo pasaulio arba nuo kitų krikščionių (Jono 17:14 15). Joje sakoma: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo“ (Žydams 10:24, 25). Jehovos Liudytojai laikosi šio patarimo. Keletą kartų per savaitę jie renkasi kartu, kad ‛galąstų savo prietelio veidą’ ugdydami bendratikių tikėjimą. Jie iš patirties žino, kad nuoširdus Biblijos apsvarstymas nesukelia vaidų. Veikiau jis veda į harmoniją ir ramybę. Tai gyvybiškai svarbi tikrojo garbinimo dalis.