‛O, kad kiekvienas būtų buvęs kaip jie!’

Tai buvo apžvalgininko žodžiai Liuksemburgo laikraštyje Letzebuerger Journal. Apie ką jis kalbėjo?

Jis buvo nuvykęs į Lenkiją dalyvauti išlaisvinimo iš Osvencimo 50-ųjų metinių iškilmėse ir pastebėjo, kad liko visai nepaminėta viena daug nukentėjusi grupė. Jis savo 1995 metų vasario 2 d. skiltyje nurodė, kad ta grupė — Jehovos Liudytojai, ir rašė: „Nei griežčiausi areštai ar koncentracijos stovyklos, nei grasinimai marinti badu arba nužudyti kirviu ar giljotina negalėjo priversti jų atsisakyti savo tikėjimo.“ Jis tęsė: „Net žiaurūs SS sargybiniai stebėjosi Jehovos Liudytojų drąsa jiems einant mirti.“

Jehovos Liudytojai neieškojo mirties. Bet kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys tūkstančiai iš jų pasirinko verčiau mirti negu kompromituoti krikščioniškus principus. Tokiu tikėjimu jie nepaprastai skyrėsi nuo kitų žmonių tamsiomis trečiojo reicho dienomis.

Apžvalgininkas užbaigė taip: „O, kad visi žmonės būtų buvę kaip Jehovos Liudytojai!“ Jei jie būtų buvę tokie, Antrasis pasaulinis karas niekada nebūtų kilęs.