Karalystės skelbėjai praneša
Dievo tauta pasisiūlo noriai
JIS buvo vardu Juozapas, kilęs iš Kipro salos. Jis buvo tarp tų pirmojo amžiaus krikščionių, kurie pardavė sklypus ir namus, kad prisidėtų lėšomis prie krikščionybės plitimo. Dėl savo širdingumo ir dosnumo jis pasidarė žinomas kaip Barnabas, kas reiškia „Paguodos sūnus“ (Apaštalų darbai 4:34-37).
Toks nuoširdus domėjimasis kitais visada buvo tikriesiems Jehovos garbintojams būdingas bruožas. Tokie yra ir šiandieniniai Jehovos Liudytojai, kaip parodo štai koks atvejis iš Saliamono salų.
Daugiau kaip 60 Liudytojų grupė iš Australijos ir Naujosios Zelandijos atkeliavo į Saliamono salų sostinę — Honiarą (Gvadalkanalio sala). Jie atvyko padėti statyti Asamblėjų salę, skirtą dideliems krikščionių susibūrimams. Tik dviejų savaičių prireikė pastatyti maždaug 1200 sėdimų vietų salę!
Beveik tuo pat metu Mundos — mažo miestelio Naujosios Georgijos saloje — vietinė valdžia skyrė žemės sklypą pačiame miesto centre Jehovos Liudytojų susirinkimui. Jie norėjo pasistatyti Karalystės salę — garbinimo vietą. O salės jiems iš tikrųjų reikėjo. Jie rinkdavosi mažo lapinės tipo namelio svetainėje, nes neturėjo lėšų pasistatyti Karalystės salę.a Susirinkimą daugiausia sudarė vyresnio amžiaus, ligoti žmonės bei vaikai ir nebuvo nė vieno, turinčio statybininko patirtį.
Honiaros Liudytojai, gyvenantys maždaug už 380 km, Gvadalkanalio saloje, noriai pasisiūlė padėti (Psalmių 110:3, ŠvR). Jie samprotavo taip: „Jei mūsų broliai iš kitų šalių buvo pasiruošę pastatyti mums Asamblėjų salę per dvi savaites, tai ir mes, be abejo, galime padėti savo broliams Mundoje ir pastatyti jiems Karalystės salę per dvi savaites.“
Taip ir buvo padaryta. Vieną dieną į Mundą atplaukė keltas su laimingais ir entuziastingais savanoriais Liudytojais. Vyrai ir moterys, seni ir jauni — visi ėmė iškrauti savo krovinius ir po to pradėjo statyti naudodami sijas, cementą, geležies skardą stogams bei kitas medžiagas, iš anksto atsiųstas į Mundą.
Netrukus po to, kai darbas prasidėjo, dėl smarkios perkūnijos nutrūko vandens tiekimas mieste. Tačiau, pasirodo, tai nebuvo neįveikiama problema. Liudytojai iškasė šulinį ir apsirūpino vandeniu visam statybos laikui. O kaip su visų darbininkų maitinimu? Tai irgi nebuvo problema. Honiaros susirinkimai išsiuntė savanorius į jų kelionę gausiai aprūpinę produktais. Jie net pasiėmė su savimi virėjus!
Kaimynai sekė statybos eigą stebėdamiesi. Vienas iš jų pasakė: „Tokie projektai čia neįgyvendinami per keletą dienų. Tai tęsiasi metų metus.“ Kitas kaimynas, religinis vadovas, pridūrė, kad jo bažnyčia yra statoma jau 20 metų ir dar nebaigta. Priešingai, nauja Jehovos Liudytojų Karalystės salė Mundoje buvo užbaigta tik per dešimt dienų!
[Išnaša]
a Lapinės tipo namelis yra statomas iš medžiagos, pripjautos krūmynuose ar džiunglėse. Karkasas daromas iš lazdų bei stulpų, o stogas ir sienos — iš palmių lapų; jie užlenkiami virš lazdų ir sutvirtinami vijokliais.
[Žemėlapiai 29 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Ramiojo vandenyno pietinė dalis
SALIAMONO SALOS
Munda
GVADALKANALIO SALA
Honiara
[Žemėlapis]
AUSTRALIJA
NAUJOJI ZELANDIJA