„Atkaklesnis už tvirčiausią miestą“

„NAUJAUSIAIS duomenimis, apie 40% JAV vaikų matys savo tėvų skyrybas iki sulauks 18 metų“ (žurnalas Science, 1991-ųjų birželio 7). Kokia bauginanti statistika! Kodėl taip atsitinka?

Edvardas M. Ginzburgas, šeimos ir palikimo teisminių procesų teisėjas, interviu laikraštyje The Boston Globe pareiškė savo nuomonę. Jis pasakė: „Mes — savanaudiška visuomenė. Mūsų norai sukasi apie savąjį „aš“. Mes klausiame: „Kas man iš to bus?“ Mes norime akimirksniu patenkinti savo troškimus.“

Dėl tokio nesubrendimo bei egoizmo kyla kartėlis ir santuokos konfliktai. Teisėjas Ginzburgas sako, jog kai poros prieina iki skyrybų proceso, ir vyras, ir žmona ieško pateisinimo. Jie nori išgirsti, jog jie teisūs, o jų partneris — ne. Jie nori, kad kas nors pasakytų: „Tu išlošei.“

Jo žodžiai primena mums vieną įkvėptąją patarlę: „Įžeistas brolis yra atkaklesnis už tvirčiausią miestą“ (Patarlių 18:19, ŠvR). Taip, kada tarp sutuoktinių kyla ginčas, besivaidijančios pusės gali prarasti saiką ir pasidaryti nepalenkiamos. Dažnai jos atkakliai atsisako daryti nuolaidas, panašiai kaip „tvirčiausias miestas“ apsiausties metu.

Ar taip turi būti? Ne, yra kita galimybė. Santuoka tvirta ir nenutrūkstanti, kai abi pusės iš pat pradžių dėmesingos apaštalo Pauliaus žodžiams: „Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Efeziečiams 4:32). Ar lengva išugdyti tokias savybes? Ne visada. Bet ar lengvas dalykas skyrybos? Ar emocinė ir finansinė suirusios santuokos našta nėra sunki? O kaip su vaikais, kuriems dažnai dėl tėvų skyrybų ir užaugus palieka randai jų gyvenime.

Daug geriau abiems partneriams veikti taip, kad santuoka būtų išsaugota, negu likti nesutaikomiems kaip „tvirčiausias miestas“. Pauliaus patarimas krikščionims ypač tinka vedusioms poroms: „Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kolosiečiams 3:14).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck