Skaitytojų klausimai

Kadangi krikščionys nelošia iš pinigų, ar jie gali įsigyti bilietus arba dalyvauti traukiant laimėjimus, kur galima laimėti prizą?

Šis klausimas protarpiais iškyla, ir dėl to jis jau buvo aptariamas mūsų leidiniuose. Kai kuriomis kalbomis mes jau išleidome mūsų literatūros indeksus, pavyzdžiui, Watch Tower Publications Index 1930-1985 (ir panašų 1986—1990). Jeigu krikščionis turi tokius indeksus savo kalba, jie gali labai padėti greitai surasti patenkinančius atsakymus.

Klausimas, užduotas aukščiau, yra to pavyzdys. Žiūrėdami Index (1930—1985), po antrašte „Skaitytojų klausimai“ rasime paantraštę „‛laimėjimų traukimas’, ar gali krikščionis įsigyti bilietus?“ Skaitytojui yra nurodomas 1973 metų vasario 15 dienos Sargybos bokštas, skyrius „Skaitytojų klausimai“.a Daugelis Liudytojų turi įrištą 1973 metų Sargybos bokšto tomą (arba atskirus šio žurnalo numerius), arba apie tai galima sužinoti daugelio Karalystės salių bibliotekose.

Aptarime, išspausdintame 1973 metais, buvo nurodoma, kad krikščionys pagrįstai vengia dalyvauti bet kokiose lažybose ar traukiant laimėjimus, kur reikia mokėti ar įnešti pinigus, arba duoti pinigų už galimybę laimėti kokį nors prizą. Trumpai tariant, mes vengiame azartinių lošimų, kur neabejotinai pasireiškia gobšumas (1 Korintiečiams 5:11; 6:10; Efeziečiams 4:19; 5:3, 5).

Tačiau parduotuvė ar komercinė organizacija gali panaudoti laimėjimų traukimą kaip reklamą. Tuo atveju iš asmens tereikalaujama nurodyti savo vardą arba pasiųsti blanką ar bilietą nieko neperkant. Laimėjimų traukimas yra reklamos dalis; jis organizuojamas kaip nešališkas metodas nustatyti, kam atiteks prizas arba prizai. Kai kurie krikščionys galėtų manyti, kad jie gali priimti prizą traukiant laimėjimus, jeigu tai neturi nieko bendra su azartiniu lošimu, lygiai taip pat kaip jie gali priimti nemokamus prekių pavyzdžius ar kitas dovanas, kurias komercinė organizacija arba parduotuvė naudoja savo reklamos programoje.

Tačiau kai kurie krikščionys vengs visko toje srityje, nenorėdami suklupdyti ar suklaidinti kitus, ir taip stengsis saugotis bet kokių pagundų pasikliauti vadinamąja Laime. Kaip parodo Izaijo 65:11 (NW), Dievo tarnai neturi nieko bendra su „laimės deive“ ar „likimo deive“. Jie taip pat gali jaustis, kad netiktų dalyvauti kokiame nors viešame pasirodyme, ko galbūt bus reikalaujama iš laimėtojų. Taip manantys, žinoma, neturi kritikuoti krikščionį ar krikščionis, kurių sąžinė leidžia jiems dalyvauti traukiant tokius laimėjimus. (Palygink Romiečiams 14:1-4.)

[Išnaša]