„Lauko lelijos“

NEDARBAS. Didėjančios kainos. Skurdas. Ekonominė krizė. Tie žodžiai vis dažniau pasirodo žinių suvestinėse. Ir jie atspindi sunkumus, su kuriais susiduria milijonai, stengdamiesi išmaitinti bei aprengti savo šeimas ir išsaugoti stogą virš galvos.

Nuo to vienodai kenčia ir tikintys, ir netikintys. Bet tikintieji nėra palikti vieni su savo problemomis. Pirmajame šimtmetyje kalbėdamas nuolankiems žmonėms, Jėzus pasakė: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?“ (Mato 6:26)

Jėzus taip pat pasakė: „Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, ... tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis?“ (Mato 6:28-30).

Ar tai reiškia, kad krikščioniui nereikia užsidirbti pragyvenimui? Jokiu būdu! Krikščionis sunkiai dirba, kiek būtina, kad apmokėtų savo sąskaitas. Apaštalas Paulius pasakė: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tesalonikiečiams 3:10) Vis dėlto krikščionis suvokia meilės kupiną Dievo rūpinimąsi ir tiki, kad jo dangiškasis Tėvas saugo jį. Todėl jis nepraranda pusiausvyros dėl gyvenimo rūpesčių. Net sunkiais laikais svarbiausi dalykai — dvasiniai — jam yra pirmoje vietoje. Jis tiki Jėzaus žodžiais: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:33).