Gėris prieš blogį — amžių kova

PRAĖJUSIŲJŲ metų filmuose „geras vaikinas“ visada nugalėdavo piktąsias jėgas. Bet tikrovėje tai niekad nebūna taip paprasta. Realiame pasaulyje blogis, atrodo, pernelyg dažnai ima viršų.

Blogio šmėkla dažnai pasirodo vakarinių žinių laidose. Jungtinių Valstijų šiaurėje vyras iš Milvokio nužudo 11 žmonių, o jų sudarkytų kūnų likučius slepia savo šaldymo kameroje. Toliau į pietus, Tekse, kažkoks nepažįstamasis įsibrauna į kavinę ir nesirinkdamas paleidžia ugnį į visus, per dešimt minučių užmušdamas 23 žmones, įskaitant save patį. Korėjoje nepatenkintas priešininkas padega Jehovos Liudytojų Karalystės salę, pražudydamas 14 ten dalyvavusių garbintojų.

Tačiau mes matome ne tik šiuos blogio prasiveržimus; egzistuoja kitas baisus pasaulį veikiantis blogis — genocidas. Yra apskaičiuota, kad vien tik šiame amžiuje rasinių ir politinių valymų metu buvo sunaikinta vienas milijonas armėnų, šeši milijonai žydų ir daugiau kaip vienas milijonas Kampučijos gyventojų. Daugelis žmonių buvusioje Jugoslavijoje pateko į vadinamąjį etninį valymą. Niekas nežino, kiek milijonų nekaltų žmonių patyrė žiaurius kankinimus visame pasaulyje.

Tragedijos, panašios į šias, verčia mus iškelti nerimastingą klausimą: kodėl žmonės taip elgiasi? Tuos žiaurumus mes negalime laikyti tik kelių psichiškai nenormalių žmonių proto veiklos rezultatu. Blogio, padaryto mūsų amžiuje, apimtis paneigia tokį aiškinimą.

Blogas poelgis apibūdinamas kaip kažkas morališkai neteisingo. Tai aktas, kurį įvykdo kas nors, galintis pasirinkti daryti gera arba bloga. Jo moralinis samprotavimas kažkaip iškraipomas ir nugali blogis. Bet kodėl ir kaip tai atsitinka?

Religiniai blogio paaiškinimai dažnai nepatenkinantys. Katalikų filosofas Tomas Akvinietis tvirtino, kad „neturėtume daug gerų dalykų, jeigu Dievas nebūtų leidęs egzistuoti blogiui“. Daugelis protestantų filosofų laikosi panašių pažiūrų. Pavyzdžiui, kaip tvirtinama enciklopedijoje The Encyclopædia Britannica, Gotfrydas Leibnicas manė, kad blogis yra „tik egzistuojančio pasaulyje gėrio atsvara, kurio vertę jis padidina savo kontrastu“. Kitaip tariant, jis tikėjo, jog reikalingas blogis, kad mes galėtume suprasti gėrio vertę. Toks samprotavimas panašus į tai, kai sergančiam vėžiu būtų sakoma, esą jo liga kaip tik reikalinga, kad kažkas kitas galėtų jaustis iš tikrųjų gyvas ir sveikas.

Pikti polinkiai turi iš kur nors kilti. Ar dėl to netiesiogiai kaltas Dievas? Biblija atsako: „Ir nė vienas gundomas tenesako: ‛Aš esu Dievo gundomas’. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.“ Jeigu Dievas nėra atsakingas, tai tuomet kas? Tolesnėse eilutėse duodamas atsakymas: „Kiekvienas yra gundomas savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę“ (Jokūbo 1:13-15). Taigi piktas poelgis gimsta tada, kai piktas troškimas ugdomas, o ne atmetamas. Tačiau tai dar ne viskas.

Šventasis Raštas paaiškina, jog pikti troškimai atsiranda dėl pagrindinio žmonijos trūkumo — paveldėtos netobulybės. Apaštalas Paulius rašė: „Todėl kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Dėl paveldėtos nuodėmės egoizmas gali įveikti gerumą mūsų mąstyme ir žiaurumas gali nugalėti gailestingumą.

Žinoma, dauguma žmonių instinktyviai suvokia, jog tam tikras elgesys neteisingas. Jų sąžinė, arba „įstatymo reikalavimai, įrašyti jų širdyse“, kaip tai vadina Paulius, sulaiko juos nuo piktų poelgių (Romiečiams 2:15). Tačiau žiauri aplinka gali nuslopinti tokius jausmus, ir sąžinė, jeigu ji dažnai ignoruojama, gali pasidaryti nejautria (palygink 1 Timotiejui 4:2).

Ar visą tą sukauptą ir tokį įtakingą blogį galima paaiškinti tik kaip žmogiško netobulumo pasekmę? Istorikas Bertonas Raselas pastebėjo: „Tiesa, kad kiekvienas iš mūsų turime blogio, tačiau netgi susumavus didelio individų skaičiaus blogį, negalima paaiškinti Osvencimo... Matyt, tokio masto blogis yra skirtingas ir kokybiškai, ir kiekybiškai.“ Ne kas kitas, kaip Jėzus Kristus, tiksliai nurodė tą kokybiškai skirtingą blogio šaltinį.

Prieš pat savo mirtį Jėzus paaiškino, kad žmonės, planavę jį nužudyti, veikė ne vien savo noru. Jiems vadovavo nematoma jėga. Jėzus pasakė jiems: „Jūsų tėvas — velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos“ (Jono 8:44). Velnias, kurį Jėzus pavadino ‛pasaulio kunigaikščiu’, iš tikrųjų vaidina žymų vaidmenį kurstant blogį (Jono 16:11; 1 Jono 5:19).

Per tūkstančius metų ir žmonių netobulybė, ir Šėtono įtaka pareikalavo savo duoklės. Ir nėra jokio ženklo, kad jie atleis varžtus, kuriuose laiko žmoniją. Ar blogis ir toliau egzistuos? O gal gėrio jėgos pagaliau išnaikins blogį?

[Išnaša]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

U.S. Army photo