Iš dešimties padėkoja tik vienas

Sinedriono užmačios nužudyti Jėzų žlunga – jis pasitraukia į Efraimo miestą, esantį į šiaurės rytus nuo Jeruzalės, ir kurį laiką su mokiniais ten pasilieka (Jono 11:54). Tačiau artėjant 33-iųjų Paschai Jėzus vėl leidžiasi į kelią. Paskutinįkart prieš savo mirtį jis dar nori apsilankyti Galilėjoje. Taigi per Samariją jis keliauja šiaurėn.

Pačioje kelionės pradžioje viename kaime Jėzus sutinka dešimt raupsuotų vyrų. Sergant kai kuriomis raupsų formomis, žmogui palaipsniui gali suirti įvairios kūno dalys, pavyzdžiui, rankų ar kojų pirštai, ausys (Skaičių 12:10–12). Pagal Įstatymą, raupsuotasis turi šaukti: „Nešvarus! Nešvarus!“, ir gyventi skyrium nuo kitų (Kunigų 13:45, 46).

Taigi tie raupsuoti vyrai, išvydę Jėzų, artyn neina, maldauja iš tolo: „Jėzau, Mokytojau, pagailėk mūsų!“ Juos pamatęs Jėzus paliepia: „Eikite pasirodyti kunigams“ (Luko 17:13, 14). Šitaip jis parodo pagarbą Dievo Įstatymui – jame nurodyta, kad raupsuotąjį švariu turi paskelbti kunigas. Tada toks žmogus vėl gali gyventi tarp kitų (Kunigų 13:9–17).

Visi dešimt vyrų nuoširdžiai tiki, kad Jėzus gali juos išgydyti. Nors dar nėra pasveikę, jie iškart patraukia pas kunigus. Už stiprų tikėjimą raupsuotiesiems nuostabiai atlyginama – beeidami jie pamato, kad liga pranykusi!

Vienas iš dešimties vyrų, samarietis, apsisuka ir grįžta pas Jėzų. Jis nori padėkoti už parodytą gerumą. Vyras pareina „garsiai šlovindamas Dievą“, mat supranta, kad buvo pagydytas Dievo galybe (Luko 17:15). Susiradęs Jėzų, vyras parpuola prieš jį ant kelių ir ima dėkoti.

Visiems girdint Jėzus taria: „Argi ne dešimt buvo išgydyti? Tai kur kiti devyni? Tik šis kitatautis grįžo atiduoti šlovės Dievui? Daugiau nė vienas?“ Tada samariečiui sako: „Kelkis ir eik. Tavo tikėjimas tave išgydė“ (Luko 17:17–19).

Šis stebuklas yra dar vienas įrodymas, kad Jėzaus užnugaryje stovi pats Jehova. O samariečio atlygis už tikėjimą – ne tik sveikata. Jam atsivėrė kelias į amžiną gyvenimą. Šiandien Dievas per Jėzų stebuklingai žmonių negydo. Vis dėlto jeigu tikime Jėzų, kiekvienas galime eiti tuo pačiu keliu – keliu į gyvenimą. Tad verta pamąstyti: ar esu toks pat dėkingas Jehovai ir Jėzui kaip anas samarietis?