Veiksminga pabaiga

TARKIM, kruopščiai ieškojęs medžiagos ir susisteminęs ją, parengei pagrindinę kalbos dalį. Sugalvojai sudominančią įžangą. Trūksta dar vieno dalyko — veiksmingos pabaigos. Nemanyk, kad ji nesvarbi. Dažnai labiausiai įstringa tai, kas pasakoma paskiausiai. Jeigu pabaiga neįtikinama, išdėstytos medžiagos vertė gali gerokai nublankti.

Apsvarstykime keletą minčių. Savo gyvenimo pabaigoje Jozuė Izraelio tautos seniūnams pasakė įsimintiną kalbą. Apsakęs, kaip Jehova elgėsi su Izraeliu nuo Abraomo dienų, jis ne vien pakartojo svarbiausius kalbos momentus. Ne, Jozuė nuoširdžiai ragino žmones: „Bijokite Viešpaties, tarnaukite jam nuoširdžiai ir ištikimai.“ Perskaityk pats jo kalbos pabaigą Jozuės 24:14, 15.

Kitą įsidėmėtiną kalbą, užrašytą Apaštalų darbų 2:14-36, pasakė apaštalas Petras Jeruzalėje per 33 m. e. m. Sekmines. Jis pirmiausia paaiškino, jog susirinkusiesiems prieš akis pildosi Joelio pranašystė apie Dievo dvasios išliejimą. Paskui išdėstė, kaip tai susiję su Psalmyno pranašystėmis apie Mesiją, kuriose nusakytas Jėzaus Kristaus prikėlimas ir jo pasodinimas Dievo dešinėje. Pabaigoje Petras aiškiai nurodė, ko turėjo imtis jo klausytojai. Jis pasakė: „Tad tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote.“ Sambūrio dalyviai ėmė klausinėti: „Ką mums daryti, broliai?“ Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus“ (Apd 2:37, 38). Tą dieną apie 3000 jo klausytojų, didžiai sujaudinti to, ką išgirdo, priėmė tiesą apie Jėzų Kristų.

Ką svarbu žinoti. Pabaiga turi tiesiogiai sietis su kalbos tema. Tai turi būti logiška išvada, pagrįsta išnagrinėtomis pagrindinėmis mintimis. Pabaigoje galima paminėti kai kuriuos pasirinktus svarbiausius temos žodžius ar net pačią temą.

Paprastai kalba siekiama įkvėpti klausytojus pritaikyti išgirstą informaciją. Pabaigoje svarbiausia parodyti, ką jie turi daryti. Rinkdamasis temą bei pagrindines mintis, ar kruopščiai apsvarstei, kodėl medžiaga svarbi klausytojams ir ko sieksi ją dėstydamas? Jeigu taip, tuomet žinai, kam norėtum juos paskatinti. Dabar tau reikia paaiškinti, ko būtent jie turėtų imtis ir kaip.

Svarbu ne tik pasakyti, ką daryti. Pabaigoje būtina paskatinti. Todėl turi nurodyti svarias priežastis, kodėl derėtų taip elgtis ir kokia iš to nauda. Jeigu paskutinis sakinys kruopščiai apgalvotas ir suformuluotas, jis sustiprins visos kalbos poveikį.

Atsimink, kad artėji prie pabaigos. Tai turi būti aišku iš tavo žodžių. Turėtum pakeisti ir tempą. Nekalbėk greitai iki pat paskutinio sakinio, nes tada teks užbaigti staiga. O ir palengva slopinti balso nereikia. Jis turi būti stiprus, bet ne per daug. Paskutiniai sakiniai turėtų skambėti kaip baigiamieji. Juos ištark rimtai ir su įsitikinimu. Ruošiantis kalbai pabaigą reikia gerai surepetuoti.

Kiek pabaiga turėtų trukti? Tai nenustatoma vien pagal laikrodį. Užtęsti nederėtų. Pabaigos trukmę nulemia poveikis klausytojams. Visuomet geriausia pabaiga — paprasta, aiški, konstruktyvi. Kiek ilgesnė su glaustu palyginimu irgi gali būti veiksminga, tik turi būti gerai paruošta. Palygink trumpą Mokytojo knygos pabaigą su pačia Mokytojo knyga, o Mokytojo 12:13, 14 su daug trumpesnio Kalno pamokslo pabaiga, užrašyta Mato 7:24-27.

Skelbimo tarnyboje. Niekur tiek dažnai neprireikia tinkamos pabaigos, kiek tarnyboje. Jei esi pasiruošęs ir meilingai domiesi žmonėmis, gali padaryti daug gera. Pirmesniuose puslapiuose duoti patarimai taikytini kalbantis netgi su vienu asmeniu.

Pokalbis gali būti labai trumpas. Galbūt asmuo yra užsiėmęs ir tavo apsilankymas tetruks minutę. Jeigu tinkama, galėtum pasakyti maždaug taip: „Suprantu. Bet prieš išeidamas pasakysiu jums vieną padrąsinančią mintį: Biblija parodo, kad mūsų Kūrėjas turi nuostabų tikslą — paversti šią žemę Rojumi, kur žmonės galės džiaugtis gyvenimu amžinai. Ir mes galėsime gyventi jame, bet turime sužinoti Dievo reikalavimus.“ Arba gali tiesiog pasiūlyti apsilankyti patogesniu laiku.

Jeigu šeimininkas šiurkščiai, netgi nemandagiai nutraukia pokalbį, vis tiek gali daug nuveikti. Atsimink patarimus iš Mato 10:12, 13 ir Laiško romiečiams 12:17, 18. Tavo švelnus atsakymas galbūt pakeis jo požiūrį į Jehovos liudytojus. Tai būtų didelis laimėjimas.

O jei namų šeimininkas kalbėjosi labai maloniai? Kodėl nepakartojus pagrindinės minties, kurią jam vertėtų įsiminti? Kartu paskatink jį ko nors imtis.

Jeigu matai galimybę pratęsti pokalbį kitą kartą, sužadink asmeniui norą to laukti. Užduok klausimą iš knygutės „Samprotaukime remdamiesi Raštu“ (anglų k.) ar kito leidinio, skirto namų Biblijos studijoms. Turėk omenyje savo tikslą — Jėzaus nurodymą iš Mato 28:19, 20.

Gal baigi vesti pamoką per namų Biblijos studijas? Apžvelgdamas temą, padėsi mokiniui prisiminti, kas buvo aptarta. Pakartojimo klausimai padės jam įsidėmėti pagrindines mintis, ypač jei kartojate neskubėdami. Paklausk mokinio, kuo išnagrinėta medžiaga jam bus naudinga ar kaip jis galėtų tas žinias perduoti kitiems. Tada jis pamąstys, kaip išmoktus dalykus pritaikyti praktiškai (Pat 4:7).

Atsimink: nuo pabaigos daug priklauso, koks našus bus visas pokalbis.