Tvirtas įsitikinimas

KAI asmuo kalba su įsitikinimu, kiti mato, jog jis neabejoja tuo, ką sako. Tai akivaizdu iš apaštalo Pauliaus tarnybos. Įtikėjusiesiems Tesalonikoje jis rašė: „Mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet... su tvirtu įsitikinimu“ (1 Tes 1:5). Tą įsitikinimą Paulius rodė tiek kalbėsena, tiek gyvensena. Aiškus įsitikinimas turi būti matomas ir iš to, kaip pateikiame Biblijos tiesas.

Išreikšti tvirtą įsitikinimą nėra tas pats, kas atkakliai laikytis savo nuomonės, būti dogmatiškam ar arogantiškam. Jeigu asmuo su įsitikinimu aiškina Dievo Žodį, jo dėstymas turi liudyti stiprų jo tikėjimą (Hbr 11:1).

Progos rodyti įsitikinimą. Kalbėti su įsitikinimu labai svarbu skelbiant. Daugeliui žmonių tai tiek pat svarbu, kaip ir pati žinia. Jie jaučia, ar kalbėtojas tiki tuo, ką sako. Tavo įsitikinimas gali stipriau nei žodžiai byloti, jog turi pranešti jiems kažką vertinga.

Parodyti įsitikinimą reikia ir kalbant bendratikių auditorijai. Apaštalas Petras savo pirmąjį įkvėptą laišką rašė „ragindamas ir liudydamas, jog tokia tikroji Dievo malonė“. Jame jis skatino: „Tvirtai... laikykitės!“ (1 Pt 5:12) Rašydamas Romos susirinkimui apaštalas Paulius išreiškė įsitikinimą, įkvėpusį tenykščius krikščionis. Jis rašė: „Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8:38, 39). Lygiai taip įtikinamai Paulius ragino skelbti kitiems, ir jo paties uolumas aiškiai liudijo, kad yra įsitikinęs to darbo svarba (Apd 20:18-21; Rom 10:9, 13-15). Ir šiandien vyresniųjų įsitikinimas tuo, ko moko iš Dievo Žodžio, turi būti akivaizdus.

Tėvai, per studijas ar kitu metu aptardami su vaikais dvasinius dalykus, turėtų kalbėti su įsitikinimu. Tad reikia, kad meilę Dievui ir jo keliams jie ugdytųsi savo pačių širdyse. Tuomet galės nuoširdžiai įtikinėti vaikus, nes „burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Lk 6:45; Įst 6:5-7). Toks įsitikinimas paskatins tėvus rodyti „neveidmainiško tikėjimo“ pavyzdį (2 Tim 1:5).

Kalbėti įtikinamai ypač svarbu, kai užginčijamas tavo tikėjimas. Klasės draugas, mokytojas ar bendradarbis galbūt pasako nesuprantąs, kodėl nešventi tam tikrų švenčių. Ryžtingas, argumentuotas atsakymas paskatintų jį gerbti tavo biblinį požiūrį. Na, o jeigu kas nors gundo tave nusidėti — skatina elgtis nesąžiningai, amoraliai ar vartoti narkotikus? Svarbu aiškiai pasakyti, kad tai tau nepriimtina ir kad jokie įtikinėjimai neprivers pakeisti tavo nusistatymo. Todėl atmesdamas tokius pasiūlymus turi kalbėti tvirtai. Priešindamasis nepadorioms Potifaro žmonos vilionėms, Juozapas ryžtingai pasakė: „Kaipgi galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ Jai neatstojant, jis išbėgo iš namo (Pr 39:9, 12).

Kaip įsitikinimą parodyti. Įsitikinimą gali išreikšti tam tikrais žodžiais. Svarbius pranešimus Jėzus dažnai pradėdavo taip: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau“ (Jn 3:3, 5, 11; 5:19, 24, 25). Pauliaus įsitikinimą atspindėjo frazės „esu tikras“, „žinau ir esu tikras Viešpatyje Jėzuje“ ir „sakau tiesą, nemeluoju“ (Rom 8:38; 14:14; 1 Tim 2:7). Norėdamas patikinti, kad jo žodis pasakytas ne veltui, Jehova kartais įkvėpdavo pranašus aiškiai pareikšti: „Jis tikrai išsipildys“ (Hab 2:3). Tokias pranašystes gali pabrėžti panašiomis frazėmis. Jei pasikliauni ne savimi, o Jehova, ir kalbi pagarbiai, įsitikinimą pabrėžiantys žodžiai liudys, kad neabejoji tuo, ko mokai.

Įsitikinimą gali rodyti ir entuziazmas bei energinga kalba. Tam pagelbsti mimika, gestai ir kiti kūno judesiai, nors kiekvieno žmogaus jie saviti. Netgi prigimtinis drovumas ar tylumas nesukliudys rodyti įsitikinimą, jeigu būsi visiškai tikras, jog kalbi tiesą, kurią turi išgirsti kiti.

Žinoma, žodžiai, kuriais norime pabrėžti įsitikinimą, turi būti nuoširdūs. Jausdami, jog apsimetame kalbą iš širdies, žmonės, ko gero, palaikys mūsų žinią nereikšminga. Svarbiausia elgtis natūraliai. Jeigu auditorija didelė, galbūt turėsi kalbėti garsiau ir stipriau. Bet tikslas — reikšti mintis nuoširdžiai ir paprastai.

Kas padeda išreikšti įsitikinimą. Kadangi įsitikinimas priklauso nuo asmens požiūrio į dėstomą medžiagą, ypač svarbu gerai pasiruošti. Vien kopijuoti medžiagą iš leidinio ir ją cituoti neužtenka. Turi aiškiai ją suprasti ir sugebėti atpasakoti savais žodžiais. Privalai būti visiškai įsitikinęs, jog tai, ką dėstai, teisinga ir turi vertę klausytojams. Tai reiškia ruošiant užduotį turėti omenyje jų aplinkybes, ką jie jau žino ta tema ir ką apie tai mano.

Tavo įsitikinimas labiau matomas, jeigu kalbi laisvai. Todėl ne tik paruošk gerą medžiagą, bet ir mokykis ją išdėstyti. Ypač skirk dėmesio toms kalbos dalims, kurios reikalauja daugiau entuziazmo, kad nereikėtų jų skaityti iš užrašų. Taip pat nepamiršk prašyti Jehovos palaiminti tavo pastangas. Taip ‛pasitikėdamas Dievu’ kalbėsi iš įsitikinimo skelbiamos žinios teisingumu ir svarba (1 Tes 2:2).