Žodžių parinkimas

ŽODŽIAI yra veiksminga bendravimo priemonė. Tačiau kad pasiektume norimą tikslą, juos reikia kruopščiai parinkti. Žodis, tinkamas vienu atveju, kitomis aplinkybėmis gali turėti blogą poveikį. Nederamai pavartotas šmaikštus posakis gali skambėti kaip „šiurkštus žodis“. Kartais tokie posakiai pavartojami neprotingai ir neįžvalgiai. Yra dviprasmių terminų, kurių viena prasmė — įžeidžiamoji ir menkinamoji (Pat 12:18; 15:1). O „geras žodis“ — įkvepiantis drąsos — pradžiugina širdį to, kuriam skirtas (Pat 12:25). Rasti tinkamų žodžių nelengva ir išmintingam asmeniui. Saliamonas, pasak Biblijos, patyrė, kiek reikia įdėti pastangų ieškant ‛tinkamų ir teisingų posakių’ (Mok 12:10).

Kai kuriose kalbose vienokie žodžiai vartojami kreipiantis į vyresnius žmones ar valdžios atstovus, o kitokie — į bendraamžius ar jaunesnius asmenis. Nepaisyti tokių takto taisyklių būtų nemandagu. Taip pat netinka tam tikrų pagarbių žodžių, pagal vietines tradicijas skirtų kitiems, taikyti sau. Tačiau pagarbos normos, esančios Biblijoje, aukštesnės už tas, kurių reikalauja įstatymas ar vietiniai papročiai. Raštas ragina krikščionis ‛gerbti visus’ (1 Pt 2:17). Kurie nuoširdžiai gerbia kitus, kalba pagarbiai su visokio amžiaus žmonėmis.

Žinoma, daugelis žmonių, kitaip nei tikrieji krikščionys, kalba šiurkščiai ir nepadoriai. Galbūt jie mano šitaip geriausiai pabrėžiantys savo mintis. O gal tokia kalbėsena tiesiog rodo apgailėtinai skurdų jų žodyną? Jeigu kas nors taip kalbėjo prieš pažindamas Jehovos kelius, jam atsisakyti to įpročio gali būti labai sunku. Vis dėlto tai įmanoma. Dievo dvasia padeda pasikeisti. Tačiau toks asmuo turi būti pasiryžęs mokytis gerų žodžių — malonių, ugdančių — ir vartoti juos nuolat (Rom 12:2; Ef 4:29; Kol 3:8).

Lengvai suprantama kalba. Svarbus geros kalbos reikalavimas — ji turi būti lengvai suprantama (1 Kor 14:9). Jeigu vartosi klausytojams sunkiai suvokiamus žodžius, būsi jiems lyg svetimkalbis.

Kai kurie žodžiai tam tikros profesijos žmonėms turi specifinę reikšmę. Galbūt jiems tie terminai įprasti, bet vartojami kitoje aplinkoje jie apsunkins bendravimą. Kita vertus, jei kalbi ir paprastais žodžiais, bet be reikalo giliniesi į smulkmenas, klausytojai mintimis klajos.

Įžvalgus kalbėtojas renkasi žodžius, suprantamus net menkai išsilavinusiems žmonėms. Sekdamas Jehova, jis atsižvelgia į „vargšą“ (Job 34:19). Jeigu kalbėtojui atrodo būtina vartoti kokį nors nežinomą žodį, jis turi jį susieti paprastomis frazėmis, kad prasmė būtų aiški.

Paprastais gerai parinktais žodžiais mintis galima perteikti labai svariai. Trumpus sakinius ir nesudėtingas frazes lengva suprasti. Kad dėstymas nebūtų trūkčiojantis, galima įterpti ilgesnių sakinių. Tačiau ypač įsidėmėtinas mintis formuluok paprastai ir glaustai.

Įvairiopa ir tiksli raiška. Gerų žodžių netrūksta. Užuot kiekvienąkart vartojęs tuos pačius, ieškok naujų. Tada kalba bus ir įdomi, ir prasminga. Kaip išplėsti savo žodyną?

Skaitydamas pasižymėk ne visai suprantamus žodžius ir susirask juos žodyne, prieinamame tavo kalba. Išsirinkęs keletą tokių žodžių stenkis, kai tinkama, juos vartoti. Tark juos tiksliai ir vartok tokiame kontekste, kur jie būtų lengvai suprantami, o ne vien patrauktų dėmesį. Plėsdamas žodyną paįvairinsi kalbą. Tačiau būk atsargus: jei žodžius ištari neteisingai ar vartoji nevietoje, kiti gali pagalvoti, kad nežinai, apie ką kalbi.

Žodyną plečiame norėdami informuoti, o ne padaryti įspūdį. Sudėtinga kalba ir ilgais žodžiais kalbėtojas atkreipia kitų dėmesį į save. Mes trokštame dalytis vertinga informacija ir pateikti ją įdomiai. Atsimink Biblijos patarlę: „Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą“ (Pat 15:2, Brb). Vartojant gerus, taiklius ir lengvai suprantamus žodžius, kalba būna gyva, įkvepianti — ne nuobodi ar neįdomi.

Kaupdamas žodžių atsargą būk atidus: žodį reikia parinkti tinkamą. Du žodžiai gali turėti panašią, tačiau šiek tiek kitokią reikšmę, ir būti taikytini skirtingomis aplinkybėmis. Tai žinodamas sugebėsi kalbėti aiškiai ir neužgausi klausytojų. Įdėmiai klausykis gerų oratorių. Kai kuriuose žodynuose būna išvardyti žodžio sinonimai (panašios, bet ne visiškai tapačios reikšmės žodžiai) ir antonimai (priešingos reikšmės žodžiai). Taigi skirtingais žodžiais gali perteikti ne tik tą pačią mintį, bet ir įvairius jos atspalvius. Tai labai naudinga ieškant taiklaus žodžio konkrečiai situacijai. Prieš įsimindamas tą žodį įsitikink, kad supranti jo reikšmę, moki ištarti ir žinai, kada vartoti.

Konkrečios sąvokos perteikia mintį aiškiau negu bendros. Kalbėtojas gali pasakyti: „Tuo metu daug žmonių susirgo.“ Arba jis gali nurodyti tiksliau: „Po Pirmojo pasaulinio karo per keletą mėnesių nuo ispaniškojo gripo mirė apie 21000000 žmonių.“ Koks didelis skirtumas, kai oratorius paaiškina, ką jis turi omeny sakydamas „tuo metu“, „daug žmonių“ ir „susirgo“! Toks konkretumas galimas žinant faktus, susijusius su tema, ir kruopščiai parenkant žodžius.

Tinkamas žodis padeda išreikšti mintį nedaugiažodžiaujant. Galybė žodžių ją užgožia. Dėstant paprastai, svarbius faktus lengviau pagauti ir įsiminti. Tada perteikiamos tikslios žinios. Jėzus Kristus mokė paprasta kalba. Sekime juo. (Žiūrėk pavyzdžius iš Mato 5:3-12 ir Morkaus 10:17-21.) Lavinkis kalbėti glaustai, pasirinkdamas reikiamus žodžius.

Žodžiai, perteikiantys įsitikinimą, jausmą, teikiantys kalbai gyvumo. Plėsdamas žodžių atsargą, ieškok ne tik naujų, bet ir tikslesnių žodžių. Stenkis rasti veiksmažodžių, perteikiančių įsitikinimą; būdvardžių, nurodančių kokį nors niuansą; posakių, atspindinčių nuoširdumą, gerumą ar uolumą.

Biblijoje apstu tokios prasmingos kalbos pavyzdžių. Per pranašą Amosą Jehova ragino: „Ieškokite gera, o ne pikta... Nekęskite pikta ir mylėkite gera“ (Am 5:14, 15, kursyvas mūsų). Karaliui Sauliui pranašas Samuelis pareiškė: „Viešpats atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę“ (1 Sam 15:28, kursyvas mūsų). Kalbėdamas Ezechieliui, Jehova ištarė įsimintinus žodžius: „Izraelio tauta yra kietasprandė ir kietaširdė“ (Ez 3:7, Brb, kursyvas mūsų). Parodydamas Izraelio nuodėmių sunkumą, Jehova klausė: „Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane“ (Mal 3:8, Brb, kursyvas mūsų). Apibūdindamas tikėjimo išbandymą Babilone, Danielius vaizdžiai pranešė, jog „Nebukadnecaras... įtūžo“, Šadrachui, Mešachui ir Abed Negui nepagarbinus jo padarytos statulos, ir įsakė juos surištus įmesti į „ugnimi plieskiančią krosnį“. Kad pajustume krosnies karštį, Danielius sako, jog karalius liepė savo vyrams „pakurti krosnį septynis kartus smarkiau, negu paprastai buvo kūrenama“ — taip smarkiai, kad prisiartinę prie krosnies karaliaus vyrai žuvo (Dan 3:19-22, kursyvas mūsų). Jeruzalės žmonėms keletą dienų iki savo mirties Jėzus su grauduliu pasakė: „Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! Štai jūsų namai bus jums palikti tušti“ (Mt 23:37, 38, kursyvas mūsų).

Taikliai parinktais žodžiais gali sukelti klausytojams gyvus vaizdinius. Jei vartoji žodžius, apeliuojančius į jausmus, klausytojai „matys“ ir „lies“ daiktus, apie kuriuos kalbi, „ragaus“ ir „jaus kvapą“ maisto, kurį nurodai, „girdės“ garsus, kuriuos apibūdini, ir balsus žmonių, apie kuriuos pasakoji. Auditorija pasiners į tavo kalbą, jei padėsi jai tai išgyventi.

Žodžiai, gyvai perteikiantys mintis, gali sukelti juoką arba ašaras. Jie gali įkvėpti vilties — sužadinti nusiminusiai sielai troškimą gyventi ir meilę Kūrėjui. Štai viltis, panašiais žodžiais išreikšta Psalmyno 37:10, 11, 34, Jono 3:16 ir Apreiškimo 21:4, 5, jaudina žmones visoje žemėje.

Skaitydamas Bibliją bei „ištikimo ir protingo vergo“ leidinius, pastebi didelę žodžių ir frazių įvairovę (Mt 24:45, Jr). Nepalik jų ten. Išsirink patikusias ir vartok kasdieninėje kalboje.

Gramatiškai taisyklinga kalba. Kai kurie žmonės suvokia, kad jų kalba ne visada atitinka gramatikos taisykles. Ką jie turėtų daryti?

Jeigu tebelankai mokyklą, pasinaudok galimybe dabar išmokti gramatiškai rašyti ir kruopščiai pasirinkti žodžius. Jeigu ne visai supranti tam tikrą taisyklę, paprašyk mokytojo paaiškinti. Nesitenkink minimaliomis žiniomis. Tu turi tokių motyvų, kokių neturi kiti: nori būti geras Karalystės naujienos skelbėjas.

Galbūt esi pagyvenęs ir vaikystėje šnekėjai kita kalba nei dabar? O gal neturėjai galimybės studijuoti gimtąją kalbą mokykloje? Nenusimink. Verčiau nuoširdžiai stenkis pasitobulinti ir daryk tai dėl gerosios naujienos. Daug gramatinių normų perprantame klausydamiesi kitų kalbos. Todėl atidžiai klausykis patyrusių kalbėtojų. Skaitydamas Bibliją ir biblinius leidinius, atkreipk dėmesį į sakinių struktūrą, žodžių junginius ir kontekstą. Formuok savo paties kalbą laikydamasis šių gerų pavyzdžių.

Pramoginių laidų vedėjų ir dainininkų žodžiai bei kalbėsena dažnai neatitinka gramatinių normų. Tačiau žmonės mėgsta pamėgdžioti tokius asmenis. Narkotikų prekeiviai ir kiti, gyvenantys nusikalstamai ir amoraliai, turi savą žodyną — suteikia žodžiams reikšmių, kurių šie neturi. Pamėgdžioti juos krikščionims būtų neišmintinga. Taip būtume tapatinami su tokiais pasaulio žmonėmis ir jų gyvensena (Jn 17:16).

Gerą kalbą įprask vartoti kasdien. Jeigu savo kalbos nekontroliuoji per kasdienius pašnekesius, nemanyk, kad kalbėsi gerai ypatingomis progomis. Tačiau jei taisyklingai šneki įprastomis gyvenimo aplinkybėmis, tai bus lengva ir sakant kalbas ar skelbiant.