98 skyrius

Mokinių ginčas prieš artėjančią Jėzaus mirtį

JĖZUS su mokiniais yra netoli Jordano upės, kurią jie pereina, kad iš Perėjos srities patektų į Judėją. Kartu su jais keliauja daug kitų žmonių švęsti 33 m. e. metų Paschos, įvyksiančios maždaug už savaitės.

Jėzus eina priekyje mokinių ir jie stebisi jo dideliu ryžtu. Prisimeni, kad prieš keletą savaičių, kai mirė Lozorius ir kai Jėzus nusprendė eiti iš Perėjos į Judėją, Tomas padrąsino kitus: „Eikime ir mes numirti su juo!“ Taip pat prisimink, kad kai Jėzus prikėlė Lozorių, sinedrionas ėmė regzti planus nužudyti Jėzų. Nenuostabu, kad dabar, vėl einant į Judėją, mokinius apima baimė.

Kad paruoštų juos būsimiems įvykiams, Jėzus pasišaukia 12 į šalį ir sako jiems: „Štai keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels.“

Tai trečias kartas per pastaruosius mėnesius, kai Jėzus kalba mokiniams apie savo mirtį ir prisikėlimą. Nors jie ir klausosi jo, tačiau nesupranta. Priežastis galbūt ta, jog jie mano, kad žemėje bus atkurta Izraelio karalystė, ir tikisi džiaugtis šlove bei garbe su Kristumi žemiškoje karalystėje.

Tarp keliaujančiųjų švęsti Paschos yra apaštalų Jokūbo ir Jono motina Salomė. Tikriausiai dėl jų ūmaus būdo Jėzus pavadino tuos vyrus „griaustinio vaikais“. Jau kurį laiką juodu puoselėja troškimą Kristaus Karalystėje užimti garbingą padėtį ir šiuos norus pasako savo motinai. Dabar ji kreipiasi į Jėzų jų vardu ir parpuolusi prieš jį prašo malonės.

„Ko nori?“ — klausia Jėzus.

Toji atsako: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje.“

Suprasdamas, kieno tai prašymas, Jėzus sako Jokūbui ir Jonui: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“

„Galime“, — atsako šie. Nors Jėzus ką tik sakė jiems, kad jam teks iškęsti smarkų persekiojimą ir būti nužudytam, jie, matyt, nesuvokia, kad jis kaip tik tai ir turi omenyje kalbėdamas apie „taurę“, kurią ruošiasi gerti.

Vis dėlto Jėzus sako jiems: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje — ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta.“

Po kurio laiko sužinoję, ko prašė Jokūbas ir Jonas, kiti dešimt apaštalų supyksta. Galbūt Jokūbas ir Jonas išsiskyrė jau ankstesniuose tarp apaštalų kilusiuose ginčuose, kuris iš jų didžiausias. Dabartinis jų prašymas rodo, kad jie nepritaikė šiuo atžvilgiu Jėzaus duoto patarimo. Deja, jų troškimas užimti aukštą padėtį tebėra stiprus.

Todėl Jėzus pasivadina 12 apaštalų, kad aptartų su jais pastarąjį ginčą ir dėl to kilusį priešiškumą. Jis meilingai jiems pataria: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.“

Jėzus duoda jiems sektiną pavyzdį sakydamas: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ Jėzus ne tik tarnauja kitiems, bet ir mirs už žmoniją! Mokiniams reikia turėti tokią kaip Kristaus galvoseną, tai yra trokšti tarnauti, o ne kad jiems tarnautų, ir būti mažesniems, o ne užimti aukštą padėtį. Mato 20:17-28; Morkaus 3:17; 9:33-37; 10:32-45; Luko 18:31-34; Jono 11:16.

▪ Kodėl dabar mokinius apima baimė?

▪ Kaip Jėzus ruošia savo mokinius būsimiems įvykiams?

▪ Ko prašomas Jėzus ir kaip tai paveikia kitus apaštalus?

▪ Kaip Jėzus sprendžia problemą, iškilusią tarp jo apaštalų?