Kelyje į Damaską

AR ŽINAI, kas tas gulintis ant žemės? Tai Saulius. Prisimink, kad šis žmogus saugojo drabužius vyrų, kurie užmušė Steponą. Pažvelk į tą ryškią šviesą! Kas tai galėtų būti?

Po Stepono nužudymo Saulius ima vadovauti Jėzaus mokinių persekiojimui, kad po to jie būtų kankinami. Jis ieško jų po namus, suiminėja ir meta į kalėjimą. Daugelis mokinių bėga į kitus miestus ir pradeda skelbti ten „gerąją naujieną“. Bet Saulius ir kituose miestuose ieško Jėzaus pasekėjų. Dabar jis keliauja į Damaską. Bet kelyje atsitinka nuostabus dalykas.

Staiga Saulių apšviečia šviesa iš dangaus. Jis parpuola žemėn, kaip mes čia matome. Po to pasigirsta balsas: ‘Sauliau, Sauliau! Kam mane skaudini?’ Sauliaus bendrakeleiviai mato šviesą ir girdi balsą, bet jie negali suprasti, kas sakoma.

‘Kas tu esi, Viešpatie?’ — klausia Saulius.

‘Aš esu Jėzus, kurį tu skaudini’, — atsako balsas. Jėzus taip kalba todėl, kadangi kai Saulius skaudina Jėzaus pasekėjus, Jėzus jaučia lyg skaudintų jį patį.

Saulius dabar klausia: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’

‘Kelkis ir eik į Damaską, — sako Jėzus. — Čia tau bus pasakyta, ką turi daryti.’ Atsikėlęs ir atmerkęs akis, Saulius nieko nebegali matyti. Jis apako! Jo kelionės draugai paima jį už rankų ir nuveda į Damaską.

Dabar Jėzus kalba vienam iš savo mokinių Damaske ir sako: ‘Kelkis, Ananijau. Nueik į gatvę, vadinamą Tiesiąja. Judo namuose teiraukis vyro, vardu Saulius. Aš išrinkau jį būti mano ypatingu tarnu.’

Ananijas paklūsta. Suradęs Saulių, jis uždeda ant jo savo rankas ir sako: ‘Viešpats atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas šventosios dvasios.’ Ir tuoj pat Sauliui nuo akių lyg žvynai nukrinta ir jis vėl gali matyti.

Saulius ypatingu būdu panaudojamas skelbti daugelio tautų žmonėms. Jis pasidaro žinomas kaip apaštalas Paulius, apie kurį toliau mes sužinosime dar daugiau. Bet pirmiausia pažiūrėkime, kokią misiją Dievas paskiria Petrui.