Su moterimi prie šulinio

SAMARIJOJE Jėzus sustoja pailsėti prie šulinio. Jo mokiniai nuėjo į miestą nusipirkti maisto. Moteris, su kuria kalbasi Jėzus, atėjo pasisemti vandens. Jis sako jai: ‘Duok man gerti.’

Moteris nepaprastai nustebusi. Ar žinai, kodėl? Tai dėl to, kad Jėzus — žydas, o ji — samarietė. O dauguma žydų nemėgsta samariečių. Jie net nekalba su jais! Bet Jėzus myli visus žmones. Todėl jis sako: ‘Jeigu tu žinotum, kas tave prašo gerti, tu pati jį prašytum, ir jis tau duotų gyvybę teikiančio vandens.’

‘Viešpatie, — sako moteris, — šulinys gilus, o tu neturi kuo pasemti. Iš kur tu imsi to gyvybę teikiančio vandens?’

‘Jeigu gersi vandenį iš šio šulinio, tu ir vėl trokši, — paaiškina Jėzus, — bet vanduo, kurį aš duosiu, gali paveikti žmogų taip, kad jis gyvens amžinai.’

‘Viešpatie, — sako moteris, — duok man to vandens! Tada aš niekada nebetrokšiu. Ir man nebereikės daugiau čia ateiti semtis vandens.’

Moteris mano, kad Jėzus kalba apie paprastą vandenį. Bet jis kalba apie Dievo tiesą ir jo karalystę. Ši tiesa — lyg gyvybę teikiantis vanduo. Ji gali suteikti žmogui amžinąjį gyvenimą.

Jėzus dabar sako moteriai: ‘Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.’

‘Aš neturiu vyro’, — atsako ji.

‘Tu tiesą pasakei, — sako Jėzus. — Nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, su kuriuo dabar gyveni, ne tavo vyras.’

Moteris nustebusi, nes visa tai tiesa. Iš kur Jėzus tai žino? Jėzus žino, nes jis — Dievo siųstas Pažadėtasis, ir Dievas teikia jam tą informaciją. Tuo metu sugrįžta Jėzaus mokiniai ir stebisi, kad jis kalbasi su samariete.

Ko mes mokomės iš to? Tai rodo, kad Jėzus yra malonus visų rasių žmonėms. Ir mes turime būti tokie. Mes neturime manyti, kad kai kurie žmonės yra blogi vien todėl, kad jie yra kitos rasės. Jėzus nori, kad visi žmonės pažintų tiesą, kuri veda į amžinąjį gyvenimą. Ir mes taip pat turime trokšti padėti žmonėms sužinoti tiesą.