ŠALYS IR ŽMONĖS
Viešnagė Kosta Rikoje
PRIEŠ penkis šimtmečius šiame regione pirmieji išsilaipino ispanai. Manydami, jog čia gausu aukso, kraštą pavadino Kosta Rika (turtingas krantas). Deja, paieškos buvo bergždžios. Dabar šalis garsėja ne tauriaisiais metalais, o didžiausia biologine įvairove Žemėje.
Kosta Rikos gyventojai dėl įpročio daug ką vadinti mažybine forma, prie žodžių pridedant priesagą „-ico“, dažnai vadinami Ticos. Pavyzdžiui, užuot sakę un momento (minutę), jie sako un momentico (minutėlę). Kasdienėje kalboje dažnai vartojama frazė ¡pura vida! (čia tai gyvenimas!). Šiais žodžiais jie išreiškia dėkingumą, sutikimą, pasisveikinimą arba atsisveikinimą.
Kosta Rikos miškuose yra stulbinama augalų bei gyvūnų įvairovė; vienas tokių gyvūnų — raudonakė medvarlė (Agalychnis callidryas)
Vienas iš mėgstamiausių patiekalų Kosta Rikoje yra gallo pinto (pažodžiui — dėmėtas gaidys). Ryžiai ir pupelės išverdami atskirai, o tada sumaišomi drauge su prieskoniais. Šis valgis gali būti patiekiamas tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek vakarienei. Tradicinis gėrimas — café chorreado. Tai kava, perkošta per medžiaginį filtrą mediniame stovelyje.
Šalyje yra apie 450 Jehovos liudytojų bendruomenių. Sueigos vedamos dešimčia kalbų, tarp jų kostarikiečių gestų kalba, taip pat dviem čiabuvių kalbomis — bribrių ir kabekarų.
AR ŽINOJOTE? Kosta Rikoje randama šimtai dailiai apdirbtų akmeninių rutulių. Didžiausias — 2,4 metro skersmens. Kaip manoma, kai kuriems jų daugiau kaip 1400 metų. Jų paskirties niekas tiksliai nežino.
Akmeniniai rutuliai