Kai stovite ant bedugnės krašto

JEI susipažintumėte su Diana,a pamatytumėte, kad ji — išsilavinusi, draugiška, lengvai bendraujanti jauna moteris. Bet po žavia šios moters išore slepiasi baisi neviltis, dėl kurios ji kartais ištisomis dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais jaučiasi nieko verta. „Nebūna nė dienos, kad negalvočiau apie mirtį, — prisipažįsta ji. — Esu įsitikinusi, jog be manęs pasaulis būtų geresnis.“

Diana tvirtina, jog niekada nesižudytų. Ir vis dėlto kartais beveik nebemato prasmės gyventi. „Labiausiai norėčiau žūti avarijoje, — sako ji. — Į mirtį pradėjau žiūrėti ne kaip į priešą, o kaip į draugą.“

Nemažai žmonių visiškai supranta Dianos jausmus, o kai kurie iš jų yra mąstę apie savižudybę ar net bandę pasitraukti iš gyvenimo. Tačiau, kaip pabrėžia specialistai, daugelis tų, kurie pakelia ranką prieš save, išties nenori mirti; jie tik nori nutraukti kančias. Trumpai tariant, jaučia turį priežastį mirti. Todėl svarbiausia jiems parodyti, kodėl gyventi verta.

Apsvarstykime tris priežastis.