Mieguisti jaunuoliai. Ar nereikėtų susirūpinti?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KANADOJE

KANADOS laikraštyje The Globe and Mail buvo rašoma, kad stingant miego susilpnėja protiniai sugebėjimai bei atmintis ir kad dažniausiai jo trūksta moksleiviams. Laikraštyje sakoma: „Neišsimiegojus pakinta vaikų bei paauglių elgesys, jie tampa irzlūs, pernelyg judrūs.“ Mokslininkai ištyrę maždaug 2200 moksleivių miego įpročius sužinojo, kad apie 47 procentus mokinių miega mažiau nei rekomenduojamas aštuonias valandas.

Ir nors jaunuoliams miego dažnai stinga dėl jų gyvensenos, „kai kurie galbūt serga nenustatytomis ligomis, — rašoma minėtame laikraštyje. — Pavyzdžiui, apie 4 procentus 4—18 metų vaikų kankina miego apnėja“. Miegant ryklė dalinai arba visiškai užsidaro ir tai kliudo deguoniui patekti į vidų. Smegenys neatsipalaiduoja, todėl vaikas atsibunda pavargęs ir irzlus.

Ligos požymiai: knarkimas arba švokštimas miegant, galvos skausmas rytą, atminties susilpnėjimas, nesugebėjimas susikaupti bei nuolatinis mieguistumas dieną. Tėvai skatinami retkarčiais pasiklausyti kietai įmigusių vaikų. Monrealio vaikų ligoninės miego specialistas Roberas Brujetas sako, kad apnėjos kamuojamas vaikas miegodamas gali liautis kvėpuoti, nors jo krūtinė ir kilnosis. „Tokios pauzės sudirgintas vaikas visiškai arba truputį išsibudina ir prieš vėl nugrimzdamas į miegus keliskart giliai įkvepia.“ Tokie priepuoliai pernakt gali pasikartoti šimtus kartų, todėl vaikas atsikels išsekęs.

Amerikos miego sutrikimų asociacija pataria miegoti vėsiame, tamsiame kambaryje, kuriame nėra jokių dirgiklių, pavyzdžiui, televizoriaus arba kompiuterio. Keliantis ir gulantis kaskart tuo pat metu išsimiegama irgi geriau. Kai kurie miego apnėjos kamuojami žmonės naudojasi specialiu aparatu, kuris švelniai įpučia oro pro šnerves ir burną, neleisdamas miegant ryklei užsidaryti. Viena pediatrė pasakė: „Miegas yra svarbesnis už maistą. Jis svarbesnis ir už mankštą. Miegas veikia mūsų hormonus, emocijas bei imuninę sistemą.“