Svečiuojamės Vietname, Prasiautusio Drakono įlankoje
VIENĄ tvankų rytą mes ryžomės įveikti 165 kilometrus ir išriedėjome iš Hanojaus autobusu rytų link, į žavų Vietnamo kampelį, garsėjantį visame pasaulyje, — Halongo, arba Prasiautusio Drakono, įlanką. Mes buvome prisiklausę daug kalbų apie stulbinantį įlankos grožį ir štai susiruošėme pamatyti ją savo akimis.
Vidudienį mūsų autobusas sustojo įlankos pakrantėje. Tačiau kelionė dar nesibaigė. Halongo įlanka — ne vien smaragdinis vanduo, bet ir 3000 salų, laukinės gamtos lopinėlių, išsimėčiusių 1500 kvadratinių kilometrų plote. Kiekviena sala — vis kitokia, todėl norėjome apsilankyti bent keliose. Sulipome į valtį ir tuojau leidomės į neužmirštamą išvyką.
Plaukėme apie valandą, kol atsidūrėme idiliškame užutėkyje, mažų salelių apsuptyje. Valtininkai išmetė inkarą. Metas atsivėsinti žalsvuose vandenyse! Pliuškendamiesi mes greitai prisiviliojome būrelį smalsių vaikučių. Jie atsiyrė pasitikti mūsų mažomis valtelėmis. Užutėkio vaikai ir jų šeimos gyvena laiveliuose, vadinamuose džonkomis.
Nesunku atspėti, kad Halongo įlankos gyventojai — žvejai. Bet tikriausiai neatspėsite, kad jie verčiasi ir nykstančiu amatu — siuva bures. Maiklo Baklėjaus knygoje Moon Travel Handbook on Vietnam rašoma: „Halongas yra viena iš paskutinių vietų, kur šeimose džonkų burės siuvamos rankomis. Dygsnis po dygsnio šilkiniu siūlu susiuvamos neapdirbtos medvilnės juostos. Kad nedūlėtų ir nepelytų, gatavos burės mirkomos skystyje, išgautame iš tam tikro dioskorėjų šeimos augalo, panašaus į runkelį. Burė mirkoma ir džiovinama tris keturis kartus. Taip ji nusidažo rausvai ruda spalva.“
Gal įdomu, iš kur kilęs Halongo — Prasiautusio Drakono įlankos pavadinimas? Pakeliui mes neaptikome nė vieno drakono! Vis dėlto sužinojome, kad, pasak legendos, Halongo įlankos salas padarė didelis drakonas, gyvenęs kalnuose. Knygoje The Lonely Planet Guidebook on Vietnam pasakojama: „Lėkdamas kranto link, [drakonas] savo mostaguojančia uodega išskobė slėnius ir tarpeklius; kai jis pūkštelėjo į jūrą, vanduo užplūdo uodegos išmuštus duburius, kyšojo tik kauburėliai.“
Tikrieji „siaubūnai“, žinoma, yra vėjas ir vanduo: jie suformavo įvairiausių pavidalų bei dydžių salas. Antai pasitelkus vaizduotę, Hongačojaus, arba Gaidžio Peštuko, salelė panėšėja į du besipešančius gaidžius.
Temstant mes sugrįžome į prieplauką ir jau laukėme, kuo mus pradžiugins rytojus. Kitą rytmetį papusryčiavę išplaukėme buriniu laiveliu pasidairyti po apylinkės olas, arba grotas. Įlankoje tvyrojo rūkas ir viskas atrodė paslaptingai gražu. Apžiūrėjome kelias olas. Viena vadinama Hangzaugo — Medinių Baslių grota. Tris jos sales jungia 90 laiptelių. Iš kur kilęs olos pavadinimas? Knygoje The Lonely Planet Guidebook on Vietnam rašoma: „Vietnamietiškas olos pavadinimas siejamas su trečiąja sale. Pasakojama, jog XIII amžiuje ten buvo laikomi smailūs bambuko mietai, kuriuos [Vietnamo karžygys] Tran Hung Dao susmeigė Bakdango upės vagoje“, stengdamasis sužlugdyti chano Chu Bi-lajaus ataką.
Mes įkopėme į olą ir atsigręžėme pasigėrėti gamtovaizdžiu. Reginys tiesiog gniaužė kvapą. Tuoj čiupom fotoaparatą! Čia prašyte prašėsi padaroma puikiausia nuotrauka: pirmame plane — olos stalaktitai, fone — žalsvai melsvas užutėkis, sūpuojantis mūsų laivelį. Tikrai, Halongo įlanka yra fotografo rojus ir dailininko svajonė.
Diena dar nesibaigė. Susėdę į motorinę valtelę, mes leidomės apžiūrėti vienos didesnės salos. Ir štai — akla tamsa, tarytum kalnas būtų mus prarijęs! Mes plaukėme urvu. Bet netrukus išnėrėme kitoje pusėje. Nuostabu, mes atsidūrėme dideliame ežere. Aplinkui stiebėsi klintinės sienos, priaugusios žalumynų. Valtininkai išjungė variklį. Stojo visiška tyla, tik čiulbėjo paukščiai. Mes dar ilgai prisiminsime tas ramias akimirkas.
Nejučiom prabėgo laikas ir jau reikėjo grįžti į Hanojų. Ekskursija buvo tokia trumpa. Bet mintyse liko daug vaizdų: dantytos salų keteros, burinės džonkos ir ypač Halongo įlanka — tik vienas pavyzdys, koks gražus Vietnamas.
Mes trokštame pamatyti ir kitas vaizdingosios šalies puošmenas. Dėkojame Kūrėjui, Jehovai Dievui, už kūrinijos įvairovę bei žavesį ir už pažadą, kad, metui atėjus, visoje žemėje įsiviešpataus toks tyras grožis, kaip Halongo įlankoje. (Atsiųsta.)