Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g99 5/8 p. 31
  • Kas pirmasis turėjo dvižidinius lęšius?

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Kas pirmasis turėjo dvižidinius lęšius?
  • Atsibuskite! 1999
  • Panašūs
  • Tritono ataugantys lęšiukai
    Atsibuskite! 2012
  • Kai žuvį valgyti pavojinga
    Atsibuskite! 2006
  • Žuvų guotas
    Atsibuskite! 2012
  • Kaip paukščiai žuvauja
    Atsibuskite! 2011
Daugiau
Atsibuskite! 1999
g99 5/8 p. 31

Kas pirmasis turėjo dvižidinius lęšius?

Prieš du šimtmečius Bendžaminas Franklinas paėmė dvi poras akinių, vienus skirtus toliaregiams, kitus — trumparegiams, ir kiekvieną jų stiklą horizontaliai perpjovė pusiau. Tada įstatė lęšius į tuos pačius rėmus: viršuje — puslęšius, tinkančius žiūrėti į tolį, apačioje — tinkančius matyti artimus daiktus. Taip atsirado pirmoji dvižidinių akinių pora!

Mūsų laikais pažangi technologija leidžia gaminti dvižidinius akinius iš vientiso stiklo skirtingai išgaubiant viršutines ir apatines dalis. Yra net dvižidinių kontaktinių lęšių. Bet ar žinai, kad daug anksčiau nei optikos mokslas išrado dvižidinius akinius, ‛pačius moderniausius’ vientisus dvižidinius lęšius „nešiojo“ mažai žinoma gėlavandenė žuvis?

Ši rainę primenanti pėdos ilgio žuvis, mokslininkų vadinama Anableps, aptinkama vandenyse, besidriekiančiuose nuo pietinės Meksikos iki Pietų Amerikos šiaurės. Nuo uodegos ligi žiaunų savo forma ji niekuo neišsiskiria, tačiau už žiaunų yra kai kas stulbinančio.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog šios žuvys turi ketvertą akių — viena akių pora žiūri aukštyn, kita — žemyn, ir tai paskatino žmones pavadinti šias žuvis keturakėmis. Bet tai tik regėjimo apgaulė. Jos turi po dvi dideles, apvalias akis, kurių kiekviena odos juostele horizontaliai padalyta pusiau. Kadangi šios žuvys plaukia vandens paviršiumi, viršutinės jų akių pusės tarsi periskopai kyšo virš vandens ir atidžiai žvelgia į dangų, o apatinės dalys lieka panirusios ir žiūri po vandeniu. Taip keturakė žuvis ieškosi maisto apačioje ir tuo pat metu akis ar, tiksliau sakant, dvi akys viršuje stebi alkanus vandens paukščius.

Tačiau žiūrėti po vandeniu žuviai reikalingi storesni lęšiai negu ore. Kaip išspręsta ta problema? Panaudojant dvižidinius lęšius! Kiekvienoje akyje yra vientisas ovalo formos lęšis, apačioje storesnis negu viršuje. Taip į viską po vandeniu žiūrima pro storesniąją lęšio dalį, tuo tarpu lėkštesnė viršutinė dalis žvalgo dangų.

Tačiau dvejopai žuvys aiškiai matys tik tol, kol lęšiai švarūs. Kaip jos valo savo lęšius? Kai tik šie netenka drėgmės, žuvys tiesiog paneria ir vėl iškyla su blizgančiais lęšiais. Tie žvilgūs lęšiai, be abejo, atspindi jų Kūrėjo išmintį!

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 31 puslapyje]

Painting by Charles Willson Peale/Dictionary of American Portraits/Dover

©Dr. Paul A. Zahl, The National Audubon Society Collection/PR

©William E. Townsend, Jr., The National Audubon Society Collection/PR

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2026)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti