JT programos jaunimui. Ar jos sėkmingos?

MAŽDAUG prieš 15 metų Jungtinės Tautos 1985-uosius paskelbė Tarptautiniais jaunimo metais. Be to, beveik prieš 4 metus JT priėmė Pasaulinę jaunimo rėmimo programą iki 2000 metų ir toliau. Buvo tikimasi, jog šios programos padės sumažinti problemas bei suteiks didesnes galimybes daugiau kaip vienam milijardui pasaulio jaunimo. Ar jos pagerino padėtį?

Kai kuriose srityse tikrai pagerino. Jungtinių Tautų vystymosi programos leidžiamame žurnale Choices pateikiama keletas pavyzdžių: 1982-aisiais daugiau kaip pusė ikimokyklinio amžiaus vaikų Tailande gyveno pusbadžiu. Po mažiau kaip 10 metų vidutiniško bei sunkaus nuolatinio pusbadžiavimo beveik neliko. Omane 1970 metais tebuvo trys mokyklos, kurias lankė tik 900 berniukų. Tačiau 1994-aisiais maždaug 500000 tos šalies vaikų lankė mokyklas, iš jų 49 procentai buvo mergaitės. Be abejonės, tai geri pasiekimai.

Deja, JT leidinyje United Nations Action for Youth pastebima, jog ypač besivystančiose šalyse pažangą nustelbia nesibaigiančios problemos, susijusios su išsilavinimu, užimtumu ir skurdu. Tai tik kelios sritys, kuriose Pasaulinė programa siekia pažangos.

Daugelis besivystančių šalių nepasieks tikslo — iki 2000-ųjų suteikti pradinį išsilavinimą visiems vaikams. Šiose šalyse tėvai dažnai negali leisti savo vaikų į mokyklas, nes arba nėra mokyklų, arba nėra lėšų. Kaip pastebima United nations Action for Youth, dėl šios priežasties „ir toliau augs beraščių skaičius“. Neraštingumas veda prie nedarbo, o nedarbas sukelia tokias socialines ligas kaip „maža savigarba, polinkis į kraštutinumus“, jaunų talentų eikvojimas bei didelis skurdas. Nors skurdas paliečia tiek jauną, tiek seną, jaunimas ypač pažeidžiamas. Tas pats JT šaltinis daro išvadą, kad, nepaisant visų pastangų, „badas bei prasta mityba ir toliau lieka vieni iš rimčiausių ir sunkiausiai pašalinamų žmonijos pavojų“.

Nors geranoriškos programos ir nuoširdžios specialistų pastangos kai ką keičia į gerą pusę, tai nepadeda pašalinti visuomenės ligų priežasčių. Reikia kai ko daugiau, kad tai pasiektume. Knygoje Mensenrechten en de noodzaak van wereldbestuur (Žmonių teisės ir pasaulinės vyriausybės poreikis) teigiama, jog pasaulio problemos bus išspręstos tik tuomet, jei ‛iškils pasaulinė vyriausybė, kuri sugebės imtis veiksmingų priemonių’. Tad nenuostabu, kad tikrieji krikščionys, jauni ir seni, laukia ateinančios Dievo Karalystės, pasaulinės vyriausybės, kurios melsti Jėzus liepė savo pasekėjams (Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10). Ši vyriausybė tikrai viską pakeis!

[Iliustracija 31 puslapyje]

Išsilavinimas — tai pagrindinė visų vaikų teisė ir poreikis

[Šaltinio nuoroda]

WHO photo by J. Mohr

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 31 puslapyje]

FAO photo/F. Mattioli

Logo: UN photo