Rašo mūsų skaitytojai

Evoliucija ar kūryba. Straipsnių serijoje „Kaip mes čia atsiradome? Atsitiktinai ar numatytai?“ (1997 m. gegužės 8 d., rusų k.) mintys buvo išdėstytos aiškiai, paprastai ir visiškai logiškai. Aš su jauduliu skaičiau puslapį po puslapio apie kūrybos įrodymus. Iliustracijos buvo įtikinančios. Ypač malonu buvo vėl paskaityti apie ląstelę ir jos dalis. Nuo mokyklos laikų neteko mąstyti apie mitochondrijų bei Goldžio komplekso veiklą, todėl straipsniai man labai patiko.

Dž. S., Jungtinės Valstijos

Kaip biologijos studentas ir ilgametis agnostikas, noriu padėkoti jums už šiuos straipsnius. Nors kai kas straipsniuose buvo per daug supaprastinta..., jie vis dėlto atkreipė dėmesį į tikrą dabartinės evoliucijos teorijos problemą: kone visi mokslininkai daro prielaidą, jog evoliucija vyko natūraliąja atranka, nors yra daug akivaizdžių spragų. Kad mokslą būtų galima teisėtai vadinti mokslu, jį reikėtų nuolat tirti skeptikams. Atkreipdami dėmesį į neodarvinistų teorijos trūkumus, jūs ne tik pateikėte argumentą, palaikantį tikėjimą Jehova, bet ir pasitarnavote ateities moksliniams tyrinėjimams. Dėkoju jums.

A. S., Jungtinės Valstijos

Persikėlimas. Aš iš tiesų dėkingas už straipsnį „Pasvarstyk, ar verta persikelti!“ (1997 m. gegužės 8 d., rusų k.) Aš išgyvenu daugelį dalykų, kuriuos jūs aprašėte. Persikėlusiam iš Afrikos į Europą, man nuolat tenka kentėti dėl rasės, kalbos, odos spalvos ir, dažniausiai, dėl išankstinio nusistatymo. Populiarioji žiniasklaida iškreiptai vaizduoja afrikiečius ir apskritai užsieniečius.

P. A., Vokietija

Pramogos. Dėkoju jums už straipsnį „Kas nutiko pramogoms?“ (1997 m. gegužės 22 d., rusų k.) Man 12 metų ir per mokyklos atostogas aš daug žiūriu televizorių. Straipsnis padėjo man suprasti, kad galiu pramogauti ir kitaip.

Dž. L., Anglija

Skelbimas Afrikos kaimuose. Norėčiau padėkoti jums už straipsnį „Ką višta gainioja per lietų...“ (1997 m. gegužės 22 d., rusų k.). Esu dėkinga už mūsų brolių nigeriečių pasiaukojimą bei ištvermę. Nors jiems teko susidurti su gyvatėmis, krokodilais ir siurbėlėmis, jų meilė žmonėms skatino juos. Kitą kartą, kai išėjusi skelbti sukaisiu ir pavargsiu, aš galvosiu apie savo brangius Nigerijos brolius.

S. S., Jungtinės Valstijos

Besikeičiantis požiūris į lytinius santykius. Aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti už straipsnių seriją „Ką byloja besikeičiantis požiūris į lytinius santykius“ (1997 m. birželio 8 d., rusų k.). Šie straipsniai labai sustiprino mano tikėjimą. Vienas kaimynas neseniai man pasakė, kad esu ‛luoša’, nes būdama 19-metė tebesu mergaitė. Džiaugiuosi galėjusi paaiškinti jam, jog Jehovos akyse esu sveika tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

V. M. S. S., Zimbabvė

Jūsų duomenys iš 10 puslapio apie „palaidus genus“ yra neteisingi. Kaip paskutinio — ketvirtojo — biologijos mokslų kurso studentė, galiu pasakyti jums, kad „palaidais genais“ vadinami chromosomų genai, kurie juda chromosomoje arba pereina iš vienos chromosomos į kitą. Tai visai nesusiję su elgesiu.

L. P., Kanada

Teiginys, kad Dievas nesukūrė mūsų su „palaidais genais“, iš tikrųjų buvo užuomina apie Edinburgo (Škotija) anglikonų vyskupo kalbą, kurios ištrauka buvo pacituota 4-ajame to „Atsibuskite!“ numerio puslapyje. Vyskupas pasakė, kad „Dievas... davė mums palaidus genus“, — tai buvo akivaizdus mėginimas pateisinti amoralų elgesį. Mūsų straipsnyje buvo demaskuotas tokių tvirtinimų beprotiškumas (Red. past.).