PIRMASIS LAIŠKAS KORINTIEČIAMS

1 Paulius, Dievo valia pašauktas Jėzaus Kristaus apaštalas,+ ir brolis Sostenas 2 Dievo bendruomenei Korinte,+ pašventintiems Kristaus Jėzaus mokiniams,+ pašauktiems būti šventaisiais, ir visiems, kurie įvairiose vietose garsina mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą+ – savo Viešpaties ir mūsų.

3 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.

4 Aš nuolat dėkoju Dievui, kad suteikė jums savo malonę per Kristų Jėzų, 5 kad per jį praturtino viskuo – gebėjimu skelbti žodį ir aiškiu supratimu+ – 6 ir kad mokymas* apie Kristų+ jumyse įsišaknijo. 7 Dėl to jūs, laukte laukiantys mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo,+ nestokojate jokios dovanos. 8 Dievas stiprins jus iki pat galo, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną būtumėte be priekaišto.+ 9 Dievas, kuris pašaukė jus į bendrystę su savo Sūnumi Jėzumi Kristumi, mūsų Viešpačiu, yra ištikimas.+

10 Broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu raginu jus visus vienaip kalbėti. Tenebūna tarp jūsų susiskaldymų+ – tevienija jus vienokia galvosena ir vienoks supratimas.+ 11 Kai kurie iš Chlojės namų man pranešė, kad tarp jūsų, mano broliai, yra nesutarimų. 12 Turiu omenyje, kad vieni sakote: „Aš tai esu Pauliaus“, kiti: „Aš – Apolo“,+ dar kiti: „Aš – Kefo*“ ir dar kiti: „Aš – Kristaus“. 13 Kristus tapo padalytas! Negi Paulius buvo už jus prie stulpo prikaltas? Ar Pauliaus vardu buvote pakrikštyti? 14 Dėkui Dievui, nė vieno iš jūsų nepakrikštijau, išskyrus Krispą+ ir Gajų,+ 15 taigi nė vienas negali sakyti, kad buvo pakrikštytas mano vardu. 16 Tiesa, dar pakrikštijau Stefano namus.+ O dėl kitų tai nežinau, ar dar kurį pakrikštijau. 17 Kristus juk siuntė mane ne krikštyti, o gerosios naujienos skelbti.+ Jis siuntė mane skelbti ne gudriais žodžiais*, antraip Kristaus kančių stulpas* būtų nenaudingas.

18 Mat einantiems į pražūtį žinia apie kančių stulpą atrodo kvailystė,+ o mums, einantiems į išgelbėjimą, tai yra Dievo galybė.+ 19 Juk parašyta: „Išminčių išmintį niekais paversiu, atmesiu protingųjų išmanymą.“+ 20 Kur išminčius? Kur Raštų aiškintojas? Kur šio pasaulio* mąstytojas*? Ar Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? 21 Štai kaip pasireiškia Dievo išmintis: vadovaudamasis savo išmintimi+ pasaulis Dievo nepažino,+ todėl Dievas panorėjo skelbiamos žinios kvailumu+ išgelbėti tuos, kurie tiki.

22 Žydai reikalauja ženklų,+ graikai ieško išminties, 23 o mes skelbiame prikaltą prie stulpo Kristų. Žydams tai yra papiktinimas, kitataučiams kvailystė,+ 24 o pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – Kristus yra Dievo galybė ir Dievo išmintis.+ 25 Mat iš Dievo ateinanti kvailystė už žmones išmintingesnė ir iš Dievo ateinanti silpnybė už žmones stipresnė.+

26 Jūs gi suprantate, broliai, kaip yra su pašaukimu: nedaug tarp jūsų, kūniškai vertinant, išmintingų,+ nedaug galingų, nedaug kilmingų.+ 27 Dievas išsirinko, kas pasaulio požiūriu kvaila, kad sugėdintų išmintinguosius; Dievas išsirinko, kas pasaulio požiūriu silpna, kad sugėdintų stipriuosius.+ 28 Ir kas pasaulio požiūriu žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas yra,+ 29 ir kad joks žmogus Dievo akivaizdoje nesigirtų. 30 Jo dėka jūs esate viena su Kristumi Jėzumi, jis tapo mums išmintimi nuo Dievo, taip pat teisumu,+ pašventinimu+ ir išpirkimu,+ 31 kad būtų, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Jehova*.“+

2 Atvykęs pas jus, broliai, skelbiau jums Dievo slėpinį ne įmantria kalba+ ar norėdamas savo išmintį parodyti.+ 2 Nutariau, kad nekalbėsiu jums apie nieką kita, tik apie Jėzų Kristų, ir tą patį prikaltą prie stulpo.+ 3 Atvykau pas jus silpnas, bijodamas, drebėte drebėdamas. 4 Tai, ką kalbėjau ir skelbiau, buvo ne įtaigūs išminčiaus žodžiai – per mane veikė Dievo dvasia ir galybė,+ 5 kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, o Dievo galybe.

6 Subrendusiesiems+ mes išmintį skelbiame, tačiau ne šio pasaulio* išmintį ir ne šio pasaulio valdovų, kurie pavirs į nieką.+ 7 Ne, mes skelbiame Dievo išmintį, glūdinčią jo slėpinyje+ – paslėptą Dievo išmintį, kurią jis iš anksto, dar prieš laikmečių* pradžią buvo numatęs apreikšti mūsų šlovei. 8 Nė vienas iš šio pasaulio* valdovų jos nesuprato,+ nes jeigu būtų supratę, nebūtų šlovingojo Viešpaties nužudę*. 9 Bet yra taip, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, paruošė Dievas tiems, kurie jį myli.“+ 10 O mums Dievas tuos dalykus apreiškė+ per savo dvasią.+ Dvasia juk visa ištiria, netgi Dievo gelmes.+

11 Argi gali koks žmogus perprasti kito žmogaus mintis? Tą gali tik to žmogaus dvasia. Taip ir Dievo minčių negali perprasti niekas, tik paties Dievo dvasia. 12 O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet dvasią iš Dievo,+ todėl perprantame dalykus, kuriais mus Dievas apdovanojo. 13 Apie tai mes ir kalbame – ne žodžiais, kurių moko žmonių išmintis,+ o žodžiais, kurių moko dvasia;+ dvasinius klausimus aiškiname dvasiniais žodžiais.

14 O kūniškas žmogus nepriima Dievo dvasios apreikštų dalykų, nes jam tai kvailystė. Jis negali jų suprasti, mat apie juos reikia spręsti dvasiškai. 15 Dvasinis žmogus apie visa tai gali spręsti,+ bet apie jį negali spręsti niekas. 16 „Kas gi yra perpratęs Jehovos mąstyseną, kad galėtų jį pamokyti?“+ O mes turime Kristaus mąstyseną.+

3 Taigi, broliai, aš negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams žmonėms.+ Kalbėjau jums kaip kūniškiems, kaip kūdikiams,+ dar nepažįstantiems Kristaus. 2 Maitinau jus pienu, ne kietu maistu, nes tokio dar negalėjote valgyti. Tiesą sakant, ir dabar negalite,+ 3 nes tebesate kūniški.+ Jeigu vienas kitam pavydite ir tarpusavyje nesutariate, argi nesate kūniški,+ argi nesielgiate grynai žmogiškai? 4 Juk jeigu vienas sako: „Aš esu Pauliaus“, o kitas: „Aš – Apolo“,+ argi nesielgiate kaip visi kiti žmonės?

5 Kas tad yra Apolas? Kas yra Paulius? Tarnai,+ per kuriuos įtikėjote, kaip Viešpats kiekvienam davė. 6 Aš pasodinau,+ Apolas laistė,+ bet augino Dievas. 7 Taigi ne sodintojas ką reiškia, ne laistytojas, o Dievas – tas, kuris augina.+ 8 Sodintojas ir laistytojas darbuojasi dėl vieno tikslo*, bet kiekvienas gaus savo atlygį, pagal savo paties triūsą.+ 9 Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statinys.+

10 Dėl Dievo malonės, kuri man suteikta, kaip įgudęs statytojas* aš paklojau pamatą,+ bet ant jo stato kitas. Ir kiekvienas težiūri, kaip ant jo stato. 11 Niekas negali kloti kito pamato vietoj to, kuris jau paklotas, – Jėzaus Kristaus.+ 12 Kai kurie ant to pamato stato iš aukso, sidabro, brangių akmenų, kiti – iš medžio, šieno, šiaudų. 13 Patikrinimo dieną išaiškės, koks kiekvieno darbas, nes visa bus apreikšta per ugnį;+ tada pasimatys, koks kiekvieno darbas. 14 Kieno darbas, pastatytas ant to pamato, išliks, tas gaus atlygį. 15 Kieno darbas sudegs, tas patirs nuostolį; tačiau jis pats bus išgelbėtas, ištrūks tarsi iš ugnies.

16 Ar nežinote, kad esate Dievo šventykla+ ir kad jumyse gyvena Dievo dvasia?+ 17 Kas naikina Dievo šventyklą, tą Dievas patį sunaikins, mat Dievo šventykla yra šventa, ir ta šventykla – tai jūs.+

18 Tegul nė vienas savęs neapgaudinėja: jei kas iš jūsų mano esąs šiame pasaulyje* išmintingas, tepasidaro kvailas, kad taptų išmintingas. 19 Juk šio pasaulio išmintis Dievui yra kvailystė. Kaip ir parašyta: „Jis išmintinguosius sugauna jų pačių gudrumu.“+ 20 Ir dar: „Jehova žino, kad išmintingųjų svarstymai tušti.“+ 21 Taigi, niekas tenesigiria žmonėmis, nes visa yra jūsų: 22 ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas*,+ ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar esamybės, ar būsimybės – visa yra jūsų. 23 Jūs patys esate Kristaus,+ o Kristus – Dievo.

4 Kiekvienas telaiko mus Kristaus tarnais* ir Dievo slėpinių prievaizdais.+ 2 O iš prievaizdų tikimasi, kad bus ištikimi. 3 Jeigu jūs ar žmonių teismas mane teisiate, man tai mažiausiai rūpi. Tiesą sakant, net aš pats savęs neteisiu, 4 nes nesijaučiu esąs dėl ko nors kaltas. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad esu teisus. Mane teis Jehova.+ 5 Tad nė vieno neteiskite+ pirma laiko, kol neatėjo Viešpats. Jis apšvies tai, kas slypi tamsoje, ir atskleis širdžių ketinimus. Tada kiekvienas gaus pagyrimą iš Dievo.+

6 Broliai, jūsų labui visa tai aš taikau sau ir Apolui,+ kad sekdami mūsų pavyzdžiu įsidėmėtumėte taisyklę: „Neperženk to, kas parašyta“ ir kad nesipūstumėte,+ nelaikytumėte vieno geresniu už kitą. 7 Kas gi išskiria tave iš kitų? Argi tai, ką turi, ne iš Dievo esi gavęs?+ O jeigu esi iš jo gavęs, tai ko giriesi, tarsi nebūtum gavęs?

8 Jūs jau sotūs? Jau praturtėjote? Jau pradėjote be mūsų karaliauti?+ O kad išties būtumėte pradėję karaliauti! Tada ir mes galėtume karaliauti drauge su jumis.+ 9 Man atrodo, kad mus, apaštalus, Dievas išstatė paskutinius, tarytum kokius mirtininkus.+ Mes tapome reginiu pasauliui,+ angelams ir žmonėms. 10 Mes kvaili+ dėl Kristaus, o jūs – nuovokūs jo tarnai. Mes silpni, o jūs stiprūs. Jūs gerbiami, o mes niekinami. 11 Iki pat šiol alkstame,+ trokštame,+ esame nuogi, mušami,+ be pastogės, 12 vargstame dirbdami savo rankomis.+ Įžeidinėjami mes laiminame,+ persekiojami kantriai ištveriame,+ 13 šmeižiami atsakome maloniai*.+ Pasaulis iki pat šiol mus laiko atmatomis, visa ko atliekomis.

14 Rašau tai ne tam, kad jus sugėdinčiau, bet kad paprotinčiau kaip savo mylimus vaikus. 15 Net jei turėtumėte dešimt tūkstančių auklėtojų, vedančių jus prie Kristaus, tikrai neturite daug tėvų, nes mokydamas gerosios naujienos aš Kristaus Jėzaus dėka tapau jūsų tėvu.+ 16 Tad raginu jus imti pavyzdį iš manęs.+ 17 Štai kodėl siunčiu pas jus Viešpaties tarną Timotiejų, savo mylimą ir ištikimą vaiką. Jis jums primins mano kelius, kuriais einu tarnaudamas Kristui Jėzui+ ir kurių mokau visur, visose bendruomenėse.

18 Kai kurie yra pasipūtę, tarsi aš neketinčiau pas jus atvykti. 19 Bet jeigu Jehova panorės, netrukus pas jus atvyksiu. Tada išsiaiškinsiu ne ką tie pasipūtėliai kalba, o ką gali. 20 Dievo Karalystė juk pasireiškia ne per kalbas, o per Dievo galią. 21 Kas jums geriau – kad atvykčiau pas jus su lazda+ ar su meile ir romumo dvasia?

5 Tiesą sakant, teko girdėti apie ištvirkavimą*+ tarp jūsų, ir dar tokį ištvirkavimą, kokio nepasitaiko netgi tautose, – kad kažkas gyvena su savo tėvo žmona.+ 2 Ir jūs dėl to pučiatės?! Argi neturėtumėte liūdėti+ ir tai darantį pašalinti iš savo tarpo?+ 3 Nors aš nesu pas jus kūnu, esu dvasia ir jau nuteisiau tą, kuris taip elgiasi, – tarsi išties būčiau pas jus. 4 Susirinkite mūsų Viešpaties Jėzaus vardu ir žinodami, kad aš, mūsų Viešpaties Jėzaus įgaliotas, dvasia esu su jumis, 5 atiduokite tokį Šėtonui,+ kad kūniška įtaka būtų pašalinta*, o dvasia Viešpaties dieną būtų apsaugota.+

6 Negerai, kad giriatės. Ar nežinote, kad truputis raugo įraugina visą maišymą?+ 7 Atsikratykite senojo raugo, būkite naujas maišymas, nes turite būti be raugo. Kristus, mūsų Paschos avinėlis,+ jau paaukotas.+ 8 Todėl švęskime*+ ne su senu raugu ir ne su blogybės ir nedorumo raugu, bet su nerauginta nuoširdumo ir tiesos duona.

9 Savo laiške jums rašiau, kad nebebendrautumėte su ištvirkautojais. 10 Neturėjau omeny visų šio pasaulio ištvirkautojų,+ gobšuolių, grobikų ir stabmeldžių, antraip išvis turėtumėte iš pasaulio išeiti.+ 11 Dabar jums rašau, kad nebebendrautumėte+ su tokiu, kuris vadinasi brolis, tačiau yra ištvirkautojas, gobšuolis,+ stabmeldys, užgauliotojas, girtuoklis+ ar plėšikas.+ Su tokiu nė nevalgykite kartu. 12 Kodėl turėčiau teisti pašaliečius? Argi ir jūs ne saviškius teisiate? 13 O pašaliečius – argi ne Dievas?+ „Pašalinkite nedorėlį iš savo tarpo.“+

6 Kai kuris nors iš jūsų turi skundą prieš kitą,+ kaip jis drįsta kreiptis į teismą pas neteisiuosius, o ne pas šventuosius? 2 Gal nežinote, kad šventieji teis pasaulį?+ Tad jei teisite pasaulį, kodėl nesugebate išspręsti tokių menkų reikalų? 3 Ar nežinote, kad mes teisime angelus?+ Tai kodėl negalime išspręsti šio gyvenimo reikalų?! 4 Tad kai prisieina spręsti šio gyvenimo reikalus,+ kodėl teisėjais renkatės žmones, kurie bendruomenei nieko nereiškia? 5 Kalbu norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi iš jūsų nėra nė vieno išmintingo, kuris galėtų pateisėjauti savo broliams? 6 Deja, brolis bylinėjasi su broliu, ir dar pas netikinčiuosius!

7 Tai jau tikrai visiškas jūsų pralaimėjimas, kad keliate vienas kitam bylas. Ar ne geriau jums nukęsti skriaudą?+ Ar ne geriau jau nukęsti apgaulę? 8 O jūs patys skriaudžiate ir apgaudinėjate, ir dar brolius!

9 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo Karalystės?+ Neapsigaukite! Nei ištvirkautojai,+ nei stabmeldžiai,+ nei svetimautojai,+ nei vyrai, kurie tenkina vyrus,+ nei vyrai, kurie tenkinasi su vyrais,+ 10 nei vagys, nei gobšuoliai,+ nei girtuokliai,+ užgauliotojai ar plėšikai nepaveldės Dievo Karalystės.+ 11 Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti,+ pašventinti,+ pripažinti teisiais+ mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo dvasia.

12 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga.+ Viskas man leistina, bet aš nesiduosiu niekieno užvaldomas. 13 Maistas yra pilvui, o pilvas – maistui, tačiau Dievas ir viena, ir kita pavers niekais.+ Kūnas – ne ištvirkavimui*, o Viešpačiui;+ o Viešpats – kūnui. 14 Dievas prikėlė Viešpatį,+ tad savo galia iš mirties prikels ir mus.+

15 Ar nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus kūno nariai?+ Negi imčiau Kristaus kūno narius ir padaryčiau juos paleistuvės kūno nariais? Nieku gyvu! 16 O gal nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa su ja vienu kūnu? Juk „jiedu, – sako Dievas, – taps vienu kūnu“.+ 17 O kas susijungęs su Viešpačiu, tas yra su juo vienos dvasios.+ 18 Bėkite nuo ištvirkavimo!+ Jokia kita nuodėmė nėra susijusi su kūnu, o tas, kuris ištvirkauja, nusideda savo kūnui.+ 19 O gal nežinote, kad jūsų kūnas – tai šventykla+ jumyse esančios šventosios dvasios, kurią iš Dievo esate gavę?+ Ir jūs nepriklausote sau,+ 20 nes buvote nupirkti, už jus buvo sumokėta kaina.+ Tad šlovinkite Dievą+ savo kūnu!+

7 Dabar apie dalykus, dėl kurių rašėte. Geriau būtų vyrui moters neliesti*. 2 Bet kadangi ištvirkavimas* taip paplitęs, kiekvienas teturi sau žmoną+ ir kiekviena moteris sau vyrą.+ 3 Vyras teatlieka pareigą žmonai, taip pat žmona teatlieka pareigą vyrui.+ 4 Žmonos kūnas – ne jos valioje, o vyro. Panašiai ir vyro kūnas yra ne jo valioje, o žmonos. 5 Neatimkite to vienas iš kito, nebent abu nutartumėte, kad kuriam laikui atsidėsite maldai. Paskui vėl sueikite draugėn, antraip galite nesusilaikyti ir Šėtonas įstums jus į pagundą. 6 Tačiau mano žodžiai reiškia, kad tuoktis leidžiu, o ne įsakau.* 7 Norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas nuo Dievo yra gavęs savo dovaną:+ vienas vienokią, kitas – kitokią.

8 Nesusituokusiems ir našlėms sakau, kad jiems būtų geriau likti tokiems kaip aš.+ 9 Bet jeigu jie negali susilaikyti, tegul tuokiasi, nes geriau jau tuoktis negu degti aistra.+

10 Susituokusiems liepiu ne aš, bet Viešpats: žmona tenesiskiria nuo vyro,+ 11 o jeigu ji nuspręstų išeiti, tegul lieka netekėjusi arba su vyru susitaiko. Vyras irgi tegul nepalieka žmonos.+

12 Kitiems sakau aš, ne Viešpats:+ jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka su juo gyventi, tegul jos nepalieka. 13 Taip pat moteris, jei jos netikintis vyras sutinka su ja gyventi, tegul vyro nepalieka. 14 Mat netikintis vyras yra pašventintas dėl savo žmonos ir netikinti žmona yra dėl brolio* pašventinta, antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. 15 Bet jeigu netikintysis nusprendžia išeiti, tegul eina. Tokiomis aplinkybėmis brolis ar sesuo nėra įpareigoti. Dievas yra pašaukęs jus ramybei.+ 16 Iš kur žinai, žmona, ar galėsi išgelbėti vyrą ar ne?+ Arba iš kur žinai, vyre, ar galėsi išgelbėti žmoną ar ne?

17 Kaip Jehova kiekvienam davė, kokį Dievas kiekvieną pašaukė, tegul jis taip ir gyvena.+ Taip aš aiškinu visose bendruomenėse. 18 Kuris nors buvo pašauktas apipjaustytas?+ Tenešalina apipjaustymo žymės. Kuris nors buvo pašauktas neapipjaustytas? Tenesidaro apipjaustymo.+ 19 Apipjaustymas nieko nereiškia ir neapipjaustymas nieko nereiškia.+ Svarbiausia laikytis Dievo įsakymų.+ 20 Koks kiekvienas buvo pašauktas, toks ir tepasilieka.+ 21 Jei gavai pašaukimą, bet esi vergas, neliūdėk dėl to.+ Tiesa, jei turėtum galimybę tapti laisvas, pasinaudok ja. 22 Juk kiekvienas pašauktas Viešpaties mokinys, nors ir būtų vergas, yra Viešpačiui priklausantis atleistinis*.+ Taip ir kiekvienas pašauktas laisvasis yra Kristaus vergas. 23 Jūs buvote brangiai nupirkti,+ tad nepasidarykite žmonių vergais. 24 Broliai, koks kiekvienas iš jūsų buvo pašauktas, toks Dievo akivaizdoje ir tepasilieka.

25 Dėl tų, kurie skaistūs*, neturiu Viešpaties įsakymo, bet pareiškiu savo nuomonę+ kaip tas, kuris dėl Viešpaties malonės yra vertas pasitikėjimo. 26 Taigi manau, kad atsižvelgiant į šių laikų sunkumus geriausia žmogui likti tokiam, koks yra. 27 Esi susaistytas su žmona? Nepalik jos.+ Nebeturi žmonos? Neieškok žmonos. 28 Bet jeigu susituoktum, nenusidėtum. Ir jeigu skaistus susituoktų, nenusidėtų. Tačiau tokie turės kūno vargų, o aš noriu jus nuo jų apsaugoti.

29 Be to, broliai, sakau jums, kad laiko liko nedaug.+ Nuo šiol tie, kurie turi žmonas, tegyvena taip, tarsi neturėtų, 30 kurie verkia – tarsi neverktų, kurie džiaugiasi – tarsi nesidžiaugtų, kurie ką įsigyja – tarsi nebūtų įsigiję 31 ir kurie naudojasi pasauliu, teneišnaudoja jo iki galo; mat šio pasaulio vaizdas* keičiasi. 32 Noriu, kad jūs neturėtumėte rūpesčių. Nevedusiam rūpi Viešpaties reikalai – kaip įtikti Viešpačiui. 33 O vedusiam rūpi pasaulio reikalai+ – kaip įtikti žmonai, 34 ir jis yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusiai moteriai ir mergelei rūpi Viešpaties reikalai+ – būti šventai kūnu ir dvasia. O ištekėjusiai rūpi pasaulio reikalai – kaip įtikti vyrui. 35 Tai sakau jūsų pačių labui, norėdamas ne suvaržyti jus*, o paskatinti daryti, kas tinkama, ir neblaškomiems atsidėti Viešpaties tarnystei.

36 Vis dėlto jei nesusituokęs asmuo mano, kad tokiam* jam likti nedera, ir jeigu jo jaunatvės žydėjimas praėjęs, tebūnie – tedaro, kaip nori. Tegul tuokiasi, jis nenusidės.+ 37 Bet kas širdyje tvirtai yra apsisprendęs, nes nejaučia būtinybės tuoktis, kas yra savo valios šeimininkas ir širdyje yra nutaręs likti nesusituokęs*, tas gerai daro.+ 38 Taigi, kas tuokiasi*, gerai daro, bet kas nesituokia, daro geriau.+

39 Žmona susaistyta su vyru tol, kol jis gyvas.+ Bet jeigu vyras miršta*, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik už Viešpaties tarno*.+ 40 Tačiau, mano nuomone, ji bus laimingesnė, jeigu pasiliks, kokia yra. Manau, kad ir aš turiu Dievo dvasią.

8 Dabar dėl stabams paaukoto maisto.+ Aišku, mes visi apie tai žinome.+ Bet žinojimas išpučia, o meilė ugdo.+ 2 Jei kas mano, kad ką nors žino, iš tikro jis dar nežino visko, ką turėtų žinoti. 3 Dievas pažįsta tą, kuris jį myli.

4 Taigi, dėl stabams paaukoto maisto valgymo mes suprantame, kad stabas yra niekas+ pasaulyje ir kad Dievas tėra vienas.+ 5 Ir nors žmonės sako, kad danguje ar žemėje yra dievų,+ daug dievų ir viešpačių, 6 mes žinome, kad tėra vienas Dievas+ – Tėvas,+ iš kurio yra visa ir kuriam mes priklausome;+ ir tėra vienas Viešpats – Jėzus Kristus, per kurį yra visa+ ir per kurį esame mes.

7 Tačiau ne visi turi tokį supratimą.+ Dėl savo ankstesnio prisirišimo prie stabo kai kurie tokį maistą valgo lyg auką tam stabui,+ ir tada jų sąžinė, silpna* būdama, susitepa.+ 8 Bet maistas nepriartins mūsų prie Dievo:+ jei nevalgome, nieko neprarandame, ir jei valgome, nieko nelaimime.+ 9 Tik žiūrėkite, kad šita jūsų laisvė kaip nors netaptų silpniesiems suklupimu.+ 10 Juk jeigu tave, turintį supratimą, silpnasis pamatytų prie stalo valgantį stabo šventykloje, argi sąžinė to žmogaus nepastūmės valgyti stabams paaukoto maisto? 11 Taigi tavo supratimas gali silpnąjį sužlugdyti, o juk jis yra tavo brolis, už kurį numirė Kristus!+ 12 Šitaip nusidėdami broliams ir užgaudami jų silpną sąžinę,+ jūs nusidedate Kristui. 13 Taigi jei maistas mano broliui tampa suklupimu, aš nebevalgysiu mėsos per amžius, kad savo brolio nesuklupdyčiau.+

9 Ar aš nesu laisvas? Ar aš ne apaštalas? Ar nesu matęs Jėzaus, mūsų Viešpaties?+ Ar jūs nesate mano tarnystės Viešpačiui vaisius? 2 Net jeigu nesu apaštalas kitiems, tai tikrai esu jums, nes jūs esate antspaudas, patvirtinantis, kad esu Viešpaties apaštalas.

3 Štai mano atsakymas tiems, kurie mane teisia. 4 Ar mes neturime teisės valgyti ir gerti? 5 Ar neturime teisės būti lydimi tikinčios žmonos,+ kaip kiti apaštalai, kaip Viešpaties broliai+ ir Kefas*?+ 6 Ar tik mudu su Barnabu+ neturime teisės nedirbti dėl pragyvenimo? 7 Koks kareivis tarnaudamas pats rūpinasi savo išlaikymu? Kas sodina vynuogyną ir nevalgo jo vaisių?+ Arba kas gano kaimenę ir negeria kaimenės pieno?

8 Ar aš kalbu remdamasis vien žmogišku supratimu? Ar apie tai nekalbama ir Įstatyme? 9 Mozės Įstatyme juk parašyta: „Neužriši kuliančiam jaučiui nasrų.“+ Argi Dievui rūpi jaučiai? 10 Argi ne dėl mūsų jis tai sako? Tai parašyta dėl mūsų, nes artojas ir kūlėjas turi turėti viltį, kad už darbą gaus savo dalį.

11 Jeigu mes pasėjome jums dvasinių gėrybių, ar būtų neteisinga gauti* šio to mūsų reikmėms?+ 12 Jeigu kiti turi teisę šito iš jūsų tikėtis, ar mes – ne juo labiau? Tačiau šita teise nesinaudojome.+ Mes visa pakeliame, kad nesudarytume jokių kliūčių gerajai naujienai apie Kristų plisti.+ 13 Ar nežinote, kad atliekantys šventas apeigas valgo, kas priklauso šventyklai, ir einantys tarnystę prie aukuro dalijasi su aukuru?+ 14 Taip ir Viešpats liepė gerosios naujienos skelbėjams gyventi iš gerosios naujienos.+

15 Bet aš nė viena iš tų teisių nesinaudojau.+ Ir apie tai rašau ne todėl, kad ko nors iš jūsų tikėčiausi, nes geriau jau numirčiau negu... Galiu tuo girtis, ir niekas iš manęs to neatims!+ 16 Tiesa, kad skelbiu gerąją naujieną, pagrindo girtis neturiu, nes tai daryti yra mano pareiga. Vargas man, jei gerosios naujienos neskelbčiau!+ 17 Jeigu tai darau noriai, gaunu atlygį. O jeigu ir nenorėčiau to daryti, vis tiek daryčiau, nes man yra patikėta prievaizdo tarnystė.+ 18 Tai koks mano atlygis? Toks, kad gerąją naujieną galiu paskelbti nemokamai, nereikalaudamas to, į ką geroji naujiena suteikia man teisę.

19 Nors esu laisvas žmogus, padariau save visų vergu, kad laimėčiau kuo daugiau žmonių. 20 Taigi žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus.+ Tiems, kurie pavaldūs įstatymui, buvau tarsi pavaldus įstatymui, kad laimėčiau pavaldžius įstatymui, nors pats nesu įstatymui pavaldus.+ 21 Neturintiems įstatymo buvau tarsi neturintis įstatymo, kad laimėčiau neturinčius įstatymo, nors mane patį saisto Dievo įstatymas ir esu pavaldus Kristaus įstatymui.+ 22 Silpniesiems tapau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius.+ Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau. 23 Visa darau dėl gerosios naujienos, kad galėčiau dalytis ja su kitais.+

24 Ar nežinote, kad lenktynėse bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna apdovanojimą? Bėkite taip, kad jį laimėtumėte!+ 25 Visi varžybų dalyviai nuo visko susilaiko. Bet jie tai daro dėl vystančio vainiko,+ o mes – dėl nevystančio.+ 26 Tad aš bėgu ne nežinia kur,+ kumščiais ne į orą smūgiuoju. 27 Aš talžau* savo kūną+ ir laikau jį vergystėje, kad skelbdamas gerąją naujieną kitiems pats netapčiau atmestinas.

10 Broliai, noriu, kad žinotumėte: mūsų protėviai visi buvo po debesimi,+ visi perėjo jūrą,+ 2 visi debesyje ir jūroje pasikrikštijo būdami bendrystėje su Moze* 3 ir visi valgė tą patį dvasinį maistą,+ 4 gėrė tą patį dvasinį gėrimą.+ Jie gėrė iš dvasinės uolos, kuri juos lydėjo, o ta uola buvo Kristus.+ 5 Vis dėlto Dievas dauguma jų buvo nepatenkintas, ir jie krito dykumoje.+

6 Tie įvykiai tapo mums pamoka, kad negeistume blogų dalykų, kaip anie geidė.+ 7 Saugokitės, kad netaptumėte stabmeldžiais, kaip kai kurie iš jų. Taip ir parašyta: „Žmonės susėdę valgė ir gėrė, o tada pakilo linksmintis.“+ 8 Ir neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų. Anie ėmė ištvirkauti, ir tąkart per vieną dieną krito dvidešimt trys tūkstančiai.+ 9 Taip pat nemėginkime Jehovos kantrybės,+ kaip kai kurie iš jų. Anie mėgino, ir žuvo nuo gyvačių.+ 10 Ir nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų. Anie murmėjo,+ ir žuvo nuo naikintojo.+ 11 Visa, kas jiems nutiko, yra aprašyta mums, sulaukusiems šių laikų* galo, kad iš to pasimokytume.+

12 Todėl kas mano stovįs, težiūri, kad neparpultų.+ 13 Jūs nesate patyrę kitokių mėginimų*, kaip tik žmonėms įprastus.+ Dievas ištikimas – jis neleis jūsų mėginti* virš jūsų jėgų.+ Užėjus mėginimui,* jis duos išeitį, kad pajėgtumėte atsilaikyti.+

14 Todėl, mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės.+ 15 Kalbu kaip žmonėms, turintiems nuovoką; patys spręskite, ar sakau tiesą ar ne. 16 Argi padėkos taurė, už kurią dėkojame Dievui,* nėra bendrystė Kristaus kraujyje?+ Argi duonos paplotis, kurį laužome, nėra bendrystė Kristaus kūne?+ 17 Paplotis yra vienas, todėl ir mes esame vienas kūnas.+ Nors mūsų daug, dalijamės vienu papločiu.

18 Pažvelkite į kūniškąjį Izraelį. Argi tie, kas valgo aukas, neturi bendrystės su aukuru?+ 19 Ką tad noriu pasakyti? Kad stabui paaukota auka ką nors reiškia? Kad pats stabas ką nors reiškia? 20 Ne tai. Noriu pasakyti, kad savo aukas tautos aukoja demonams, ne Dievui,+ o aš nenoriu, kad turėtumėte ką bendra su demonais.+ 21 Negalite gerti iš Jehovos taurės ir iš demonų taurės, negalite valgyti nuo „Jehovos stalo“+ ir nuo demonų stalo. 22 Negi kurstysime Jehovos pavydą?+ Negi esame už jį stipresni?

23 Viskas leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas leistina, bet ne viskas ugdo.+ 24 Kiekvienas teieško ne kaip pačiam geriau, bet kaip kitam.+

25 Valgykite viską, kas parduodama mėsos prekyvietėje, dėl sąžinės nieko neklausinėdami, 26 nes „Jehovos yra žemė ir visa, kas joje“.+ 27 Jei kas nors iš netikinčių pakviečia jus pas save, ir jūs nueinate, valgykite viską, ką jums patieks, dėl sąžinės nieko neklausinėdami. 28 Tačiau jeigu jums kas pasakytų: „Tai yra paaukota“, nevalgykite – dėl žmogaus, kuris tai pasakė, – kad neužgautumėte nė vieno sąžinės.+ 29 Kalbu ne apie jūsų pačių sąžinę, o apie kitų žmonių. Kodėl gi kito sąžinė turėtų priekaištauti mano laisvei?+ 30 Jeigu su padėka valgau, kodėl dėl maisto, kurį su padėka valgau, kas nors turėtų man priekaištauti?+

31 Taigi, ar valgote, ar geriate, ar ką nors kita darote, visa darykite Dievo garbei.+ 32 Neduokite pagrindo piktintis nei žydams, nei graikams, nei Dievo bendruomenei.+ 33 Aš irgi stengiuosi visiems visais atžvilgiais įtikti, ieškodamas naudos ne sau,+ o daugeliui, kad būtų išgelbėti.+

11 Sekite mano pavyzdžiu, kaip aš seku Kristaus.+

2 Pagirtina, kad visuose reikaluose mane prisimenate ir tvirtai laikotės mokymų*, kuriuos jums perdaviau. 3 Noriu, kad žinotumėte: kiekvieno vyro galva yra Kristus,+ moters galva – vyras,+ o Kristaus galva – Dievas.+ 4 Vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, užtraukia gėdą savo galvai, 5 ir moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja+ neapdengta galva, užtraukia gėdą savo galvai – tai tas pat, kas būti nuskustai. 6 Jei moteris neapsigobia, tai tegul ir nusikerpa, o jeigu jau jai negarbinga nusikirpti ar nusiskusti, tegul apsigobia.

7 Vyras savo galvos neturi dengti, nes jis yra Dievo atvaizdas+ ir šlovė. O moteris yra vyro šlovė. 8 Juk ne vyras yra sukurtas iš moters, o moteris iš vyro.+ 9 Ir ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui.+ 10 Todėl moteris turi turėti ant galvos pavaldumo ženklą – dėl angelų.+

11 Vis dėlto tarp Viešpaties sekėjų ir moteris priklauso nuo vyro, ir vyras nuo moters, 12 mat kaip moteris yra iš vyro,+ taip vyras gimsta iš moters, o visa yra iš Dievo.+ 13 Spręskite patys, ar tinkama, kad moteris melstųsi Dievui neapsigobusi. 14 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, kad vyrui turėti ilgus plaukus yra negarbė, 15 o moteriai turėti ilgus plaukus – garbė? Mat plaukai jai duoti vietoj apdangalo. 16 Ir net jeigu kas mėgintų ginti kokį kitą paprotį, tai kito mes neturime, Dievo bendruomenės irgi.

17 Duodamas šiuos nurodymus aš jūsų negiriu, nes jūsų susiėjimai išeina ne į gera, o į bloga. 18 Visų pirma, kiek girdžiu, jūsų sambūriuose matyti, kad esate susiskaldę, ir aš iš dalies tuo tikiu. 19 Juk turi rastis tarp jūsų ir atskalų,+ kad paaiškėtų, kurie iš jūsų yra vertieji.

20 Kai susirenkate draugėn, tai ne Viešpaties vakarienės valgyti.+ 21 Kai kurie iš jūsų, atėjus metui ją valgyti, jau būna pavakarieniavę. Taigi vieni būna alkani, kiti apgirtę. 22 Negi neturite namų valgyti ir gerti? Nejau negerbiate Dievo bendruomenės ir norite, kad nieko neturintiems būtų gėda? Ką galiu jums pasakyti? Gal pagirti? Už tai jūsų nepagirsiu.

23 Aš perduodu jums, ką iš Viešpaties girdėjau: tą naktį,+ kurią turėjo būti išduotas, Viešpats Jėzus paėmė duonos paplotį, 24 padėkojo Dievui, laužė jį ir sakė: „Tai yra mano kūnas,+ kuris už jus atiduodamas. Darykite tai mano atminimui.“+ 25 Po vakarienės jis tą patį padarė su taure+ ir tarė: „Ši taurė yra naujoji sandora,+ patvirtinama mano krauju.+ Kada tik ją gersite, darykite tai mano atminimui.“+ 26 Juk kai valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę, skelbiate apie Viešpaties mirtį – tol, kol jis ateis.

27 Taigi, kas tą duoną valgo ar Viešpaties taurę geria nevertai, nusikalsta Viešpaties kūnui ir kraujui. 28 Pirma žmogus teištiria save, ar yra vertas,+ ir tik tada valgo tą duoną ir geria tą taurę, 29 nes kas valgo ir geria nesuvokdamas, kokią reikšmę kūnas turi, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. 30 Štai kodėl daugelis iš jūsų yra silpni, pasiligoję, nemažai kas – net mirę*.+ 31 Jeigu ištirtume save, nebūtume teisiami. 32 O jeigu jau esame Jehovos teisiami, tai jis mus drausmina,+ kad nebūtume pasmerkti su pasauliu.+ 33 Taigi, mano broliai, kai susieinate valgyti, vienas kito palaukite. 34 Kas alkanas, tepavalgo namie, kad jūsų susiėjimas netaptų jums pasmerkimu.+ Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.

12 Noriu, broliai, kad išmanytumėte apie dvasines dovanas.+ 2 Kaip žinote, tuomet, kai buvote tautų žmonės*, jus vedė klystkeliu pas tuos nebylius stabus,+ ir jūs eidavote, kur vesdavo. 3 Todėl supraskite, kad nė vienas, Dievo dvasios veikiamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Taip pat nė vienas negali tarti: „Jėzus yra Viešpats!“, jei nėra šventosios dvasios veikiamas.+

4 Dovanų esama įvairių, bet dvasia – viena.+ 5 Ir esama įvairių tarnysčių,+ bet Viešpats – vienas. 6 Taip pat esama įvairių veikmių, bet Dievas, kuris jas visas ir visuose sužadina, yra vienas.+ 7 Dvasia kiekviename pasireiškia visų labui.+ 8 Antai vienam per dvasią duodamas išminties žodis, kitam per tą pačią dvasią – pažinimo žodis, 9 kitam per tą pačią dvasią – tikėjimas.+ Dar kitam per tą pačią dvasią suteikiamos gydymo dovanos,+ 10 kitas įgalinamas daryti įstabius darbus*,+ kitas – pranašauti, kitas – atpažinti, kuri žinia yra nuo Dievo,*+ kitas – kalbėti įvairiomis kalbomis,+ dar kitas – versti iš kitų kalbų.+ 11 Visa tai yra veikmė tos pačios dvasios, ji dalija tas dovanas kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

12 Juk kūnas yra vienas, bet sudarytas iš daugelio narių. Visa ta daugybė kūno narių sudaro vieną kūną.+ Taip yra ir su Kristaus kūnu. 13 Išties, mes visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji – buvome pakrikštyti viena dvasia, kad sudarytume vieną kūną, ir visi buvome pagirdyti viena dvasia.

14 Taip, kūnas sudėtas ne iš vieno nario, o iš daugelio.+ 15 Jeigu koja tartų: „Aš ne ranka, todėl nepriklausau kūnui“, juk dėl to ji netaptų atskira nuo kūno. 16 Ir jeigu ausis tartų: „Aš ne akis, todėl nepriklausau kūnui“, juk dėl to ji netaptų atskira nuo kūno. 17 Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kaip jis girdėtų? Jeigu visas būtų ausis, tai kaip jis užuostų? 18 Bet Dievas sudėstė visus kūno narius, kaip panorėjo.

19 Jeigu visas kūnas būtų vienas narys, ar jis būtų kūnas? 20 Bet narių daug, o kūnas – vienas. 21 Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia.“ Arba, tarkim, galva negali pasakyti kojai: „Man tavęs nereikia.“ 22 Kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, išties yra būtini, 23 ir tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, apgaubiame didesne pagarba.+ Taigi gėdingus narius laikome didesnėje pagarboje, 24 o mūsų patraukliesiems nariams nieko nereikia – taip jau Dievas sudėjo kūną. Daugiau pagarbos jis suteikė nariui, kuris jos stokoja, 25 kad kūne nebūtų susiskaldymo ir jo nariai rūpintųsi vieni kitais.+ 26 Jei kenčia vienas narys, su juo kenčia visi nariai.+ Jei vienas narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.+

27 Visi drauge esate Kristaus kūnas,+ o pavieniui – nariai.+ 28 Ir Dievas pasirinko įvairius bendruomenės narius, kad būtų pirmiausia apaštalais,+ antra – pranašais,+ trečia – mokytojais;+ paskui eina įstabūs darbai,+ gydymo dovanos,+ visokia pagalba, gebėjimas vadovauti,+ kalbėti įvairiomis kalbomis.+ 29 Ar visi yra apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi daro įstabius darbus? 30 Ar visi turi gydymo dovaną? Ar visi kalba kalbomis?+ Ar visi yra vertėjai?+ 31 Uoliai siekite didesniųjų dovanų.+ Vis dėlto parodysiu jums pranašesnį kelią.+

13 Jeigu kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, būčiau kaip skardintis gongas ar žvangantys cimbolai*. 2 Jeigu turėčiau pranašavimo dovaną, jei suprasčiau visus slėpinius ir viską išmanyčiau+ ir jeigu turėčiau tokį tikėjimą, kad galėčiau kalnus kilnoti, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas.+ 3 Jeigu parduočiau visą savo turtą, kad galėčiau kitus pamaitinti,+ jeigu atiduočiau savo kūną, kad galėčiau tuo pasididžiuoti, bet neturėčiau meilės,+ nebūtų man iš to jokios naudos.

4 Meilė+ kantri+ ir gera.+ Meilė nepavydi.+ Ji nesigiria, nesipučia,+ 5 nesielgia neprideramai*,+ neieško savo naudos,+ nesusierzina,+ nelaiko skriaudų sąskaitos.+ 6 Ji nesidžiaugia neteisybe+ – džiaugiasi tiesa. 7 Ji visa pakelia,+ viskuo tiki,+ viskuo viliasi+ ir visa ištveria.+

8 Meilė niekada nesibaigs. O dėl pranašavimo dovanos – ji išnyks, dėl kalbėjimo kalbomis – jis liausis, dėl žinojimo dovanos – ji išnyks. 9 Juk mūsų žinojimas dalinis+ ir pranašavimas dalinis, 10 o kai ateis tobuli dalykai, dalinių neliks. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, o kai tapau vyru, palikau, kas vaikiška. 12 Juk šiuo metu mes matome neaiškiai, lyg veidrodyje*, o tada matysime aiškiai, tarsi veidas į veidą. Šiuo metu Dievą pažįstu iš dalies, o tada pažinosiu gerai, kaip kad Dievas mane gerai pažįsta. 13 Tad dabar pasilieka šis trejetas – tikėjimas, viltis, meilė. Bet didžiausia iš jų yra meilė.+

14 Veržkitės į meilę, tačiau uoliai siekite ir dvasios dovanų, labiausiai pranašavimo.+ 2 Kas kalba svetima kalba, tas kalba ne žmonėms, bet Dievui, nes niekas nesupranta,+ nors jis ir kalba dvasios apreikštus slėpinius.+ 3 O kas pranašauja, tas kalba tai, kas žmones ugdo, drąsina ir guodžia. 4 Kas kalba svetima kalba, tas ugdo save, o kas pranašauja, ugdo bendruomenę. 5 Norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis,+ bet būtų dar geriau, kad pranašautumėte.+ Tas, kuris pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalbomis kalba, nebent pastarasis ir verstų, kad bendruomenė būtų ugdoma. 6 Tarkime, broliai, atvykčiau pas jus ir kalbėčiau kalbomis. Kas jums iš to? Būtų naudingiau, jeigu perduočiau jums kokį apreiškimą,+ supratimą,+ pranašystę ar pamokymą.

7 Panašiai yra su daiktais, kuriais muzikuojama, tarkim, fleita ar lyra. Jei fleita ar lyra neskleistų skirtingo aukščio garsų, kaip atpažintume, kas grojama? 8 Ir jeigu trimitas skambėtų neaiškiai, kas gi rengtųsi į mūšį? 9 Taip ir su jumis. Jeigu jūsų liežuvis tars nesuprantamus žodžius, kaip kiti žinos, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams. 10 Kad ir kiek skirtingų kalbų pasaulyje būtų, nė vienos nėra bereikšmės. 11 Taigi jei nesuprasiu, ką žmogus man sako, jam aš būsiu svetimšalis ir tas žmogus bus svetimšalis man. 12 Taip ir su jumis. Jeigu trokštate dvasios dovanų, tai siekite jų gausos bendruomenei ugdyti.+

13 Todėl tas, kuris kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų versti.+ 14 Kai aš meldžiuosi svetima kalba, meldžiasi manyje esanti dvasios dovana, o protas yra neveiklus. 15 Ką tad reikėtų daryti? Aš melsiuosi veikiamas dvasios dovanos, bet darysiu tai suprantamai*. Gyrių giedosiu veikiamas dvasios dovanos, bet darysiu tai suprantamai. 16 Priešingu atveju, kai dvasios dovanos veikiamas aukštinsi Dievą, kaip tarp jūsų sėdintis žmogus tavo padėkai pritars žodžiu „amen“? Jis juk nesupras, ką sakai. 17 Tiesa, tavo padėka bus gera, bet to žmogaus neugdys. 18 Aš, dėkui Dievui, kalbu daugiau kalbų negu jūs visi. 19 Vis dėlto bendruomenėje verčiau ištarsiu penkis suprantamus žodžius, kurie kitus pamokytų, negu dešimt tūkstančių žodžių svetima kalba.+

20 Broliai, savo išmanymu nebūkite panašūs į vaikus+ – būkite panašūs į vaikus blogybe.+ Jūsų išmanymas tebūna kaip subrendusių žmonių.+ 21 Įstatyme parašyta: „Prabilsiu į šią tautą svetimšalių kalbomis ir svetimųjų lūpomis, tačiau net ir tada jie manęs neklausys. Taip sako Jehova.“+ 22 Taigi, kalbos yra ženklas ne tiems, kurie tiki, o tiems, kurie netiki;+ pranašavimas yra ne tiems, kurie netiki, o tiems, kurie tiki. 23 Tad jei visai bendruomenei susirinkus draugėn visi kalbėtų kalbomis ir įeitų paprastų ar netikinčių žmonių, argi jie nesakytų, kad jūs išprotėję? 24 O jeigu visi pranašautų, tai įėjęs koks netikintis ar paprastas žmogus būtų jūsų žodžių sudrausmintas ir paskatintas save ištirti. 25 Jo širdies paslaptys išaiškėtų, ir tada parpuolęs ant kelių jis pagarbintų Dievą tokiais žodžiais: „Dievas tikrai yra tarp jūsų.“+

26 Tad ką reikėtų daryti, broliai? Tarkim, kai susieinate, vienas gieda psalmes, kitas moko, kitas pasakoja gautą apreiškimą, kitas kalba svetima kalba, dar kitas verčia.+ Viskas tebūna daroma ugdymui. 27 Jei kas kalba kokia svetima kalba, tekalba du, daugiausia trys, ir pakaitomis, o vienas tegul verčia.+ 28 Bet jeigu vertėjo nėra, tegul anie bendruomenėje tyli ir tekalba patys sau ir Dievui. 29 Taip pat tegul pranašauja+ du ar trys, o kiti tegul gilinasi į prasmę. 30 O jei kas nors ten besėdėdamas gautų apreiškimą, tegul tas, kuris kalba, nutyla. 31 Juk jūs visi galite pranašauti po vieną, kad visi gautų pamokymą ir būtų padrąsinti.+ 32 Pranašai savo dvasinę dovaną turi valdyti, 33 mat Dievas yra ne sumaišties, o ramybės Dievas.+

Kaip ir visose šventųjų bendruomenėse, 34 moterys bendruomenėse tegul tyli, joms kalbėti neleidžiama.+ Jos tebūna klusnios,+ kaip ir Įstatymas sako. 35 O jeigu jos nori ką nors išsiaiškinti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes moteriai kalbėti bendruomenėje negarbinga.

36 Ar Dievo žodis išėjo iš jūsų? Ar tik jus vienus pasiekė?

37 Kas mano esąs pranašas ar turintis dvasios dovaną, tas turėtų pripažinti, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakyta. 38 O kas to nepripažįsta, tas ir pats nebus pripažintas.* 39 Taigi, mano broliai, uoliai siekite pranašavimo,+ bet nedrauskite ir kalbomis kalbėti.+ 40 Tik viskas tegul vyksta padoriai ir tvarkingai.+

15 Primenu jums, broliai, mano paskelbtą gerąją naujieną,+ kurią priėmėte ir kurios pusėn stojote. 2 Per tą mano paskelbtą naujieną esate ir gelbėjami, jeigu jos tvirtai laikotės. O jei nesilaikote, esate įtikėję veltui.

3 Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos pats sužinojau ir perdaviau jums, yra tai, kad Kristus, kaip Raštuose nusakyta, numirė už mūsų nuodėmes,+ 4 kad jis, kaip Raštuose nusakyta, buvo palaidotas+ ir trečią dieną+ prikeltas,+ 5 taip pat kad pasirodė Kefui*,+ o tada – Dvylikai.+ 6 Vėliau jis pasirodė išsyk daugiau kaip penkiems šimtams brolių+ (kai kurie iš jų jau mirę*, bet dauguma tebėra su mumis), 7 paskui – Jokūbui,+ tada visiems apaštalams,+ 8 o paskiausiai, lyg prieš laiką gimusiam, pasirodė ir man.+

9 Aš juk esu mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalu vadintis, nes persekiojau Dievo bendruomenę.+ 10 Bet dėl Dievo malonės esu, kas esu. Ir ta jo parodyta malonė nenuėjo perniek – aš plušau daugiau už kitus apaštalus. Tiesa, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė. 11 Tačiau nesvarbu, ar aš, ar jie – visi skelbiame tą pačią žinią, ir taip jūs įtikėjote.

12 Jeigu skelbiama, kad Kristus yra prikeltas iš mirusių,+ kaipgi kai kurie iš jūsų sako, kad mirusieji nebus prikelti? 13 Jeigu mirusieji nebus prikelti, tada ir Kristus nebuvo prikeltas. 14 O jeigu Kristus nebuvo prikeltas, tada visa, ką jums skelbiame, yra tuščia ir jūsų tikėjimas tuščias. 15 Be to, tada išeina, kad apie Dievą liudijame melagingai+ – jeigu jau mirusieji nebus prikeliami, tai Dievas Kristaus neprikėlė ir mūsų liudijimas, kad jis Kristų prikėlė,+ yra netiesa. 16 Taigi jeigu mirusieji neprikeliami, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 17 O jeigu Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas nieko vertas. Jūs nesate išvaduoti iš savo nuodėmių.+ 18 Tada ir Kristaus mokiniai, kurie jau mirė, yra pražuvę.+ 19 Jei vien dėl šio gyvenimo dedame viltis į Kristų, esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.

20 Bet Kristus jau prikeltas, pirmasis iš tų, kurie mirę*.+ 21 Kadangi per žmogų radosi mirtis,+ per žmogų vyks ir mirusiųjų prisikėlimas.+ 22 Kaip per Adomą visi miršta,+ taip Kristaus dėka visi bus atgaivinti.+ 23 Tik kiekvienas pagal savo eilę: pirmasis* yra Kristus,+ o Kristui grįžus* bus atgaivinti jam priklausantys.+ 24 Paskui, pabaigoje, sunaikinęs visokią vadovybę, visokią valdžią ir galybę, jis perduos Karalystę savo Dievui ir Tėvui.+ 25 Mat jis turi karaliauti, kol Dievas padės jam po kojomis visus priešus.+ 26 Bus sunaikinta ir mirtis – paskutinis priešas.+ 27 Juk Dievas „visa atidavė jo valdžiai*“.+ Suprantama, kai sakoma, kad Dievas atidavė visa,+ tai nereiškia, kad atidavė ir save, juk Dievas yra tas, kuris visa jam atidavė.+ 28 O kai Dievas bus visa Sūnaus valdžiai atidavęs, tada ir pats Sūnus jam nusilenks. Ir Dievas, kuris visa jam atidavė,+ bus vienintelis visa ko Valdovas*.+

29 Antraip ką laimės tie, kurie krikštijasi, kad taptų mirę?+ Jeigu mirusieji iš viso neprikeliami, kam jie tada krikštijasi, kad taptų mirę? 30 Ir kodėl gi mes visąlaik* esame pavojuje?+ 31 Aš kasdien žiūriu mirčiai į akis. Tai yra taip tikra, broliai, kaip ir tai, kad dėl Kristaus Jėzaus, mūsų Viešpaties, jumis didžiuojuosi. 32 Jeigu kovojau Efeze su žvėrimis+ tik kaip kiti žmonės, kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“.+ 33 Neapsigaukite! Blogos draugijos gadina gerus įpročius*.+ 34 Atsitokėkite, elkitės, kaip dera, ir nenuodėmiaukite. Kai kurie Dievo visai nepažįstate. Kalbu, kad susigėstumėte.

35 Bet kas nors pasakys: „Kaipgi mirusieji bus prikelti? Kokį kūną jie turės?“+ 36 Neprotingas žmogau! Ką pasėji, turi pirmiau numirti, kad atgytų. 37 Ir ką besėtum, sėji ne būsimą augalą*, o tik pliką grūdą – ar kviečio, ar kokį kitą. 38 Tačiau Dievas išaugina augalą*, kokį panorėjo, ir iš skirtingos sėklos – skirtingą augalą*. 39 Kūno esama visokio: vienoks kūnas žmonių, kitoks – gyvulių, dar kitoks yra paukščių kūnas ir dar kitoks – žuvų. 40 Yra dangaus kūnai,+ yra ir žemės kūnai.+ Tačiau dangaus kūnų šlovė vienokia, o žemės kūnų – kitokia. 41 Vienokia saulės šlovė, kitokia mėnulio šlovė,+ žvaigždžių šlovė dar kitokia. Juk ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove.

42 Šitaip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendamas, prikeliamas negendamas.+ 43 Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas.+ Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas.+ 44 Sėjamas fizinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Jeigu yra fizinis kūnas, tai yra ir dvasinis. 45 Kaip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe.“+ Paskutinysis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.+ 46 Vis dėlto pirmiau ne dvasinis, o fizinis, ir tik paskui dvasinis. 47 Pirmasis žmogus – iš žemės, padarytas iš dulkių,+ antrasis žmogus atėjo iš dangaus.+ 48 Kaip anas iš dulkių, taip ir kiti iš dulkių; kaip anas dangiškas, taip ir kiti dangiški.+ 49 Kaip buvome atvaizdas to, kuris iš dulkių,+ taip būsime ir dangiškojo atvaizdas.+

50 Sakau jums, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo Karalystės, ir gendamybė – negendamybės. 51 Paklausykite, atskleisiu jums slėpinį: mes ne visi miegosime mirties miegu, bet visi būsime pakeisti+ – 52 staiga, akimirksniu, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitui gaudžiant,+ tie, kurie mirę, bus prikelti negendami, ir mes būsime pakeisti. 53 Juk šis gendamas kūnas turi apsivilkti negendamybe+ ir šis marus turi apsivilkti nemarybe.+ 54 O kai šis gendamas apsivilks negendamybe ir šis marus – nemarybe, išsipildys šie žodžiai: „Mirtis praryta amžiams“,+ 55 taip pat: „Kur, mirtie, tavo pergalė? Kur, mirtie, tavo geluonis?“+ 56 Mirties geluonis yra nuodėmė,+ o nuodėmei galios suteikia įstatymas.+ 57 Bet dėkui Dievui, kad jis per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų dovanoja mums pergalę!+

58 Taigi, mano mylimi broliai, būkite tvirti,+ nepajudinami, visada pertekę Viešpaties darbo+ ir žinokite, kad dėl Viešpaties triūsiate ne veltui.+

16 Dabar dėl rinkliavos šventiesiems:+ galite laikytis nurodymų, kuriuos daviau Galatijos bendruomenėms. 2 Kas savaitę, pirmą savaitės dieną, kiekvienas iš jūsų teatideda, kiek išgali, kad rinkliava neprasidėtų man atvykus. 3 Tuos, kuriuos laiškais įgaliosite,+ atvykęs pasiųsiu nunešti jūsų maloningos dovanos į Jeruzalę. 4 O jeigu pasirodys tikslinga ir man tenai vykti, keliausiu drauge su jais.

5 Kadangi keliausiu per Makedoniją, pas jus atvyksiu, kai ją pereisiu.+ 6 Gal kiek pabūsiu pas jus ar net peržiemosiu, o paskui galėsite išlydėti mane į kelią. 7 Noriu su jumis pasimatyti, bet ne prabėgomis. Viliuosi, jeigu Jehova leis, kurį laiką pas jus pabūti.+ 8 Iki Penkiasdešimtinių* pasiliksiu Efeze,+ 9 nes man atvertos plačios durys našiai dirbti.+ Tiesa, ir priešininkų daug.

10 O jeigu atvyks Timotiejus,+ priimkite jį, kad jam nebūtų dėl ko baimintis. Juk jis dirba Jehovos darbą,+ kaip ir aš. 11 Taigi nė vienas jo tegul neniekina. Su ramybe išlydėkite jį pas mane, aš su broliais jo laukiu.

12 O dėl brolio Apolo,+ tai aš labai prašiau jį, kad su broliais pas jus atvyktų. Dabar keliauti jis nepanoro, vis dėlto jis atkeliaus, kai tik ras tinkamą progą.

13 Budėkite,+ laikykitės tikėjimo,+ elkitės vyriškai,*+ būkite stiprūs.+ 14 Visa, ką darote, darykite su meile.+

15 Noriu, broliai, jus dėl kai ko paraginti. Jūs žinote, kad Stefano namiškiai yra pirmieji mokiniai Achajoje ir kad jie su atsidavimu tarnauja šventiesiems. 16 Klausykite tokių žmonių, taip pat visų, kurie su mumis bendradarbiauja ir uoliai darbuojasi.+ 17 Aš džiaugiuosi Stefano,+ Fortunato ir Achaiko apsilankymu. Jie man atstojo jus, nes jūsų ilgiuosi. 18 Ir man, ir jums jie atgaivino dvasią. Tad branginkite tokius žmones.

19 Jus sveikina Azijos bendruomenės. Viešpaties vardu jus nuoširdžiai sveikina Akvilas ir Priska kartu su jų namuose susirenkančia bendruomene.+ 20 Jus sveikina visi broliai. Sveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu.

21 O čia sveikinimas, kurį savo ranka rašau aš, Paulius.

22 Tebūnie prakeiktas, kas Viešpaties nemyli! Mūsų Viešpatie, ateik! 23 Viešpaties Jėzaus malonė tebūna su jumis. 24 Mano meilė yra su jumis visais, Kristaus Jėzaus tarnai.