PATARLIŲ KNYGA

1 Dovydo sūnaus Saliamono,+ Izraelio karaliaus,+ patarlės,

 2 surašytos, kad žmogus įgytų išminties,+ rastų pamokymą,

perprastų išmintingus posakius;

 3 kad pamokymą priimtų+ ir taptų įžvalgesnis,

elgtųsi teisingai,+ protingai+ ir dorai;

 4 kad neturintis patirties įgytų išmanymo,+

jaunuolis – žinių ir proto.+

 5 Išmintingas žmogus klausosi ir mokosi,+

protingas ieško gero vadovavimo.+

 6 Toks žmogus supras patarlę ir slėpiningą pasakymą,

išminčių žodžius ir jų mįsles.+

 8 Paklusk, mano sūnau, kai tėvas tave drausmina,+

ir nepaniekink motinos pamokymų*.+

 9 Jie – puošnus vainikas tavo galvai+

ir gražus vėrinys tavo kaklui.+

10 Mano sūnau, neklausyk, jei nusidėjėliai tave viliotų,+

11 jei sakytų: „Eime su mumis!

Patykosim kraujo,

imsim ir surengsim pasalą nekaltam.

12 Prarysim jį gyvą, kaip kapas* praryja,

prarysim visą – kaip duobė tuos, kurie į ją nužengia.

13 Susigrobsim jų brangenybes,

prisikrausim namus gėrybių.

14 Dėkis prie mūsų,

ir visi po lygiai dalysimės, ką prisiplėšę*!“

15 Nesek paskui juos, mano sūnau,

nekelk kojos į jų taką.+

16 Mat jų kojos bėga į pikta,

jie skuba kraujo lieti.+

18 Todėl ir jie kraujo laukia pasislėpę,

tūno pasaloje, tykodami ką pražudyti.

19 Tokiu keliu eina tie, kas nešvaraus pelno siekia,

bet tasai pelnas juos pačius į pragaištį nuveda.+

20 Išmintis+ garsiai šaukia gatvėje,+

jos balsas girdėti aikštėse.+

21 Ji šaukia judriausių gatvių kampuose,

miesto vartuose kalba:+

22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, branginsite neišmanymą?

23 Sukluskite*, kai jus drausminu,+

kad galėčiau išlieti jums savo dvasios

ir perduoti savo žodžius.+

24 Aš šaukiau, bet jūs neatsiliepėte,

tiesiau rankas, bet nė vienas nekreipėte dėmesio,+

25 jokių mano patarimų nepaisėte

ir mano drausminimą atmetėte.

26 Todėl ir aš šaipysiuosi, kai nelaimė jus užklups,

juoksiuosi, kai ištiks siaubas,+

27 kai ištiks siaubas tarytum audra,

kai nelaimė atūš tarsi vėtra,

kai vargas ir sielvartas jus užgrius.

28 Tada jie manęs šauksis, bet aš neatsiliepsiu,

ieškos manęs, bet neras,+

29 nes jie neapkentė išmanymo+

ir nenorėjo Jehovos bijoti.+

30 Jie neklausė mano patarimo,

niekino visus mano perspėjimus,

31 todėl mis savo darbų vaisiais,+

persisotins savo pačių kėslais.

32 Tie neišmanėliai pražus dėl savo užsispyrimo,

kvailuosius sunaikins jų lengvabūdiškumas.

2 Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius

ir branginsi mano įsakymus,+

 2 jei palenksi ausį klausytis išminties+

ir atversi širdį norėdamas įgyti įžvalgumo,+

 3 jei šauksiesi supratimo+

ir įžvalgumo prašyte prašysi,+

 4 jeigu sieksi jų lyg sidabro+

ir ieškosi tarsi paslėpto lobio,+

 5 tada tu suprasi, ką reiškia bijoti Jehovos,+

tada Dievą pažinsi.+

 6 Juk Jehova duoda išminties,+

jo lūpose – išmanymas ir supratimas.

 7 Savo išminties lobyną jis atveria doriesiems,

jis – skydas tiems, kurie ištikimi*.+

 8 Jis sergi teisingumo takus,

saugo savo ištikimųjų kelią.+

 9 Tada tu suprasi, kas teisu, teisinga ir dora, –

pažinsi gėrio kelius.+

10 Kai įsileisi išmintį į savo širdį,+

kai išmanymu džiaugsis tavo siela,+

11 tada protas tave saugos+

ir įžvalgumas tave sergės,

12 kad nenueitum blogu keliu,

paskui žmones, kalbančius suktai,+ –

13 paskui tuos, kurie doros takus palieka

ir eina tamsos keliais,+

14 kurie mėgsta bloga daryti

ir džiaugiasi apgaule,

15 kurie kreivais keliais eina,

vien suktybių takais vaikščioja.

16 Tai apsaugos tave nuo suvedžiotojos,

saldžiais palaidūnės žodžiais nesusiviliosi.+

17 Ji pamiršta sandorą su Dievu

ir išduoda savo jaunystės draugą*.+

18 Į mirtį grimzta jos namai,

jos takai veda pas mirties pakirstuosius.+

19 Kas pas ją užeina, niekada nebegrįš,

kelio atgal į gyvenimą neberas.+

20 Tad eik dorų žmonių keliais,

neišklysk iš teisiųjų tako,+

21 nes tik dorieji gyvens žemėje,

tik tie, kurie be priekaišto, joje pasiliks.+

22 O nedorėliai bus iš žemės išrauti,+

klastūnai bus iš jos išplėšti.+

3 Mano sūnau, nepamiršk mano pamokymų*,

tebrangina tavo širdis mano įsakymus,

 2 nes jie pridės tau daug dienų, daug gyvenimo metų,

ir suteiks tau ramybę.+

Užsirišk juos sau ant kaklo,

įrėžk į širdį tarsi į plokštę.+

 4 Taip pelnysi malonę ir įžvalgaus žmogaus vardą

Dievo ir žmonių akyse.+

 5 Visa širdimi pasitikėk Jehova+

ir nesikliauk savo paties supratimu.+

 6 Atmink jį, kad ir ką darytum,+

ir jis ištiesins tavo kelius.+

 7 Nebūk išmintingas savo akyse,+

bijok Jehovos ir gręžkis nuo to, kas bloga.

 8 Tai teiks sveikatą tavo kūnui*

ir atgaivą tavo kaulams.

 9 Pagerbk Jehovą tuo, ką turi,+

pirmaisiais* savo derliaus vaisiais,+

10 tada tavo aruodai bus pilni grūdų,+

talpyklos sklidinos jauno vyno.

11 Mano sūnau, neatmesk Jehovos auklybos+

ir nesipiktink jo drausminamas,+

12 nes ką Jehova myli, tą ir drausmina,+

kaip kad tėvas mylimą sūnų.+

13 Laimingas žmogus, kuris išmintį randa,+

žmogus, kuris įžvalgumo įgyja.

14 Išmintis už sidabrą vertingesnė,

įgyti jos geriau nei pelnyti aukso,+

15 ji brangesnė už koralus*,

niekas, kad ir ko trokštum, jai neprilygsta.

16 Dešinėje jos rankoje – ilgas gyvenimas,

kairėje – turtai ir šlovė.

17 Jos keliai malonūs,

visi takai kupini ramybės.+

18 Ji – gyvybės medis tiems, kurie ją pastveria,

laimingais bus vadinami tie, kurie jos nepaleidžia.+

19 Jehovos išmintis dėjo žemės pamatus,+

jo supratimas dangų tvirtino,+

20 jo išmanymas vandenų gelmes perskyrė

ir iš debesų pabėrė rasą.+

Brangink išmanymą, sergėk savo protą –

22 tai suteiks tau gyvenimą

ir bus puošmena tavo kaklui.

23 Tada saugiai eisi savo keliu

ir tavo koja niekada neklups.+

24 Miegoti eisi ramus, tau nebus ko bijoti,+

atgulęs užmigsi ir tavo miegas bus saldus.+

25 Tau nereikės baimintis ūmios nelaimės+

ar audros, užgriūvančios nedorėlius,+

26 nes tu pasitikėsi Jehova,+

ir jis neleis tavo kojai įkliūti į spąstus.+

27 Neatsakyk geradarystės, jei žmogui jos reikia,+

padėk jam, jei tik gali.+

28 Artimui nesakyk: „Keliauk sau, ateik rytoj ir gausi“, –

jei turi ką duoti, duok iš karto.

29 Neregzk pikta prieš savo artimą,+

gyvenantį šalia tavęs ir tavimi pasitikintį.

30 Nesiginčyk be reikalo su žmogumi,+

nesikivirčyk, jeigu tau nepadarė nieko bloga.+

31 Nepavydėk smurtininkui+

ir neik jo keliais,

32 nes Jehova piktadariais bjaurisi,+

o doruosius laiko artimais draugais.+

33 Nedorėlių buveinę Jehova prakeikia,+

o teisiųjų namus laimina.+

34 Iš šaipūnų jis šaiposi,+

o romiesiems yra palankus.+

35 Išmintingieji paveldės garbę,

o kvailių didžiavimasis baigsis gėda.+

4 Klausykitės tėviško pamokymo, mano vaikai,+

atidžiai klausykitės – įgysite supratimo.

 2 Mano patarimas bus jums naudingas,

neatmeskite mano priesakų*.+

 3 Aš buvau geras sūnus savo tėvui,+

motinos numylėtinis.+

 4 Tėvas mokė mane ir sakė: „Tebrangina tavo širdis mano žodžius,+

laikykis mano priesakų, ir ilgai gyvensi.+

 6 Nepalik išminties, ir ji tave saugos,

brangink ją, ir ji tave globos.

 8 Išmintį didžiai vertink, ir ji tave išaukštins,+

nepaleisk jos iš glėbio, ir ji tave pagerbs.+

 9 Ant galvos ji tau uždės puošnų vainiką,

padabins tave gražia karūna.“

10 Įsiklausyk į mano žodžius, sūnau, priimk juos,

tada sulauksi ilgo amžiaus.+

11 Aš parodysiu tau išminties kelią,+

vesiu tave dorybės takais.+

12 Tu eisi nelėtindamas žingsnio,

bėgsi neklupinėdamas.

13 Įsitverk mano pamokymo, nepaleisk jo,+

saugok jį, nes jis – tavo gyvastis.+

14 Nekelk kojos į nedorėlių taką,

neik piktadarių keliu+ –

15 šalinkis jo, į jį nesuk,+

gręžkis nuo jo, praeik pro šalį.+

16 Juk anie užmigti negali, jei ko bloga nepadarė,

akių nesudeda, jei niekam kojos nepakišo.

17 Jie ryja nedorybės duoną

ir maukia smurto vyną.

18 Teisiųjų takas – lyg aušros šviesa,

kuri vis skaistėja, iki nušvinta diena.+

19 O nedorėlių kelias – visiška tamsybė,

jie nežino, už ko kliūva.

20 Atidžiai klausykis mano žodžių, sūnau,

palenk ausį, kai tau kalbu.

21 Neišleisk jų iš akių,

saugok giliai širdyje,+

22 nes tiems, kurie į juos įsiklauso, jie teikia gyvybę,+

duoda sveikatos visam kūnui.

23 Užvis labiausiai saugok savo širdį,+

nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.

24 Mesk į šalį melagingas kalbas,+

apgaulinga šneka tebūna toli nuo tavęs.

25 Tavo akys težiūri į priekį,

tiesus tebūna tavo žvilgsnis.+

26 Pašalink kliūtis sau nuo tako,*+

kad visi tavo keliai būtų saugūs.

27 Nesuk nei į dešinę, nei į kairę,+

į klystkelį kojos nekelk.

5 Mano sūnau, klausykis mano išminties,

atverk ausis mano įžvalgai,+

 2 kad apsaugotum savo protą,

kad tavo lūpos sergėtų išmanymą.+

 3 Suvedžiotojos kalba* – varvantis korys,+

jos šneka* švelnesnė už aliejų,+

 4 bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė,+

kerta kaip aštrus dviašmenis kalavijas.+

 5 Jos kojos žengia mirties link,

jos žingsniai skuba tiesiai į kapą*.

 6 Gyvenimo kelias jai nerūpi,

kur jos takai vingiuoja, ji nenutuokia.

 7 Tad paklausyk manęs, mano sūnau,

nenumok ranka į tai, ką sakau.

 8 Laikykis nuo jos kuo toliau,

nesiartink prie jos durų,+

 9 antraip savo garbę niekais paversi,+

savo metus kančiai pasmerksi,+

10 tada kiti suris tavo išteklius*,+

visa, ką uždirbai, atsidurs svetimo namuose

11 ir, gyvenimui einant į pabaigą,

kai jėgos bus išsekusios ir kūnas sunykęs, dejuosi,+

12 save grauši: „Kodėl nekenčiau pamokymo?

13 Savo patarėjų neklausiau,

į savo mokytojus dėmesio nekreipiau.

14 Užtat dabar visos bendruomenės akivaizdoje*

stoviu ant pražūties slenksčio.“+

15 Gerk vandenį iš savojo šulinio,

tyrą vandenį – iš savo versmės.+

16 Kodėl tavo šaltiniai turėtų plūsti į gatves,

tavo vandenys – lietis aikštėse?+

17 Tebūna jie tau vienam,

nedalyk jų svetimiems.+

18 Tebūna palaiminta tavo versmė,

džiaukis savo jaunystės žmona,+

19 savo meilia stirnaite, grakščia kalnų ožkele.+

Jos krūtys visada tave tedžiugins,

jos meilė nuolat tave tesvaigins.+

20 Kodėl, sūnau, turėtum geisti suvedžiotojos

ir glamonėti palaidūnės krūtinę?+

21 Juk Jehova mato visus žmogaus kelius,

stebi visus jo takus.+

22 Nedorėlis per savo paties kaltes įkliūva į pinkles,

jo paties nuodėmė virvėmis jį apraizgo.+

23 Jis mirs, nes nesileido pamokomas,

pražus per visišką savo kvailumą.

6 Mano sūnau, jeigu laidavai už kaimyną,+

jei sukirtai su svetimu rankomis,+

 2 jei prisižadėjai ir taip paspendei sau spąstus,

ištarei žodį ir įkliuvai į pinkles,+

 3 vaduokis iš jų, mano sūnau,

nes patekai savo kaimynui į rankas. Daryk štai ką:

kuo skubiau eik, nusižemink ir maldauk savo kaimyno.+

 4 Neleisk savo akims ilsėtis

ir vokams apsunkti,

 5 spruk tarsi gazelė nuo medžiotojo,

lyg paukštis nuo paukštgaudžio.

 6 Tinginy,+ keliauk pas skruzdėlę,

stebėk, ką ji daro, ir mokykis išminties.

 7 Nors ji neturi jokio vado, pareigūno ar valdovo,

 8 vasarą prisiruošia sau maisto,+

per pjūtį atsargų prisikaupia.

11 Juk skurdas užklups tave lyg plėšikas,

nepriteklius – lyg ginkluotas karys.+

14 Jo širdis klastinga,

jis piktadarybę rezga,+ vien nesantaiką sėja.+

15 Todėl ūmai užklups jį nelaimė,

jis kris akimirksniu ir nebeatsikels.+

16 Šešių dalykų Jehova nekenčia,

septyni bjaurūs jo sielai:

17 išpuikusios akys,+ melagingas liežuvis,+ nekaltą kraują liejančios rankos,+

18 širdis, rezganti nedoras užmačias,+ kojos, skubančios daryti pikta,

19 netikras, melais alsuojantis liudytojas+

ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.+

20 Klausyk tėvo priesakų, mano sūnau,

ir nepaniekink motinos pamokymų*.+

21 Riškis juos sau prie širdies,

pasikabink ant kaklo.

22 Kai eisi, jie rodys tau kelią,

kai gulsies, budės prie tavęs,

kai kelsies, tars tau žodį*.

23 Juk įsakymas yra žibintas,+

įstatymas – šviesa,+

sudrausminimas – kelias į gyvenimą.+

24 Jie apsaugos tave nuo nedoros moters,+

nuo palaidūnės gundančių žodžių.+

25 Tenesuvilioja tavo širdies jos grožis,+

teneužburia tavęs kerintis jos žvilgsnis.

26 Parsiduodanti moteris nuskurdina vyrą iki paskutinio papločio,+

o svetimo žmona sumedžioja brangią gyvybę.

29 Taip bus kiekvienam, kas sugula su artimo žmona, –

kas ją paliečia, neliks nenubaustas.+

30 Žmonės nesmerkia vagies,

jeigu jis vagia, kad numalšintų alkį.

31 Vis dėlto sučiuptas jis turės atlyginti septyneriopai,

turės atiduoti visą savo turtą.+

32 Kas svetimauja, neturi sveiko proto,*

taip darantis pats save pražudys.+

33 Jo laukia žaizdos ir negarbė,+

jo gėda niekada neišdils,+

34 nes moters vyras, pavydo apimtas, įtūš

ir keršys be jokio pasigailėjimo.+

35 Išpirkos jis nepriims,

net brangiausia dovana jo nenumaldys.

7 Mano sūnau, laikykis mano priesakų

ir brangink mano įsakymus.+

 2 Paisyk mano įsakų, ir gyvensi,+

saugok mano pamokymus tarsi savo akies vyzdį.

 3 Užsirišk juos sau ant pirštų,

įrėžk į širdį tarsi į plokštę.+

 4 Sakyk išminčiai: „Tu mano sesuo“,

tark supratimui: „Mudu giminaičiai.“

 5 Jie apsaugos tave nuo svetimos moters,+

nuo palaidūnės ir jos saldžių žodžių.+

 6 Kartą žiūrėjau namuose pro langą,

žvelgiau pro pinučius žemyn

 7 ir stebėdamas nepatyrusius* jaunuolius

pamačiau tarp jų vaikiną, visai neturintį nuovokos.+

 8 Žiūriu, jis pėdina pro jos skersgatvį,

žingsniuoja jos namų link.

 9 Diena jau blėsta, vakarėja,

artinasi nakties tamsa.+

10 Ir štai prieš jį išeina viliotoja,

apsirengusi kaip parsiduodanti moteris,+ klastingos širdies.

11 Ji nerimsta, ji įžūli,+

namuose nenusėdi,

12 tai gatvėje, tai aikštėje,

tai prie kokio kampo tyko aukos.+

13 Ji pasičiumpa tą vaikiną, bučiuoja

ir begėdiškai kalba:

14 „Turėjau atnašauti bendrystės auką+

ir šiandien savo įžadą įvykdžiau.

15 Todėl ir išėjau tavęs pasitikti,

ieškojau tavęs ir suradau.

16 Savo guolį išklojau puikiausiomis antklodėmis,

spalvingomis lino drobėmis iš Egipto.+

18 Eime, svaiginkimės meile iki paryčių,

mėgaukimės aistringomis glamonėmis.

19 Mano vyro nėra namie,

jis išvyko į tolimą kelionę.

20 Pasiėmė maišelį pinigų,

tad nesugrįš, iki stos pilnatis.“

21 Ji suvedžioja jį gudria šneka,+

lipšniais žodžiais suvilioja.

22 Ir tas štai eina paskui ją lyg jautis į skerdyklą,

lyg koks kvailys, nenuvokdamas, kad bausmės pančiai* jo laukia,+

23 nenumanydamas, kad strėlė pervers jam kepenis.

24 Užtat, mano sūnūs, klausykitės manęs,

dėmėkitės mano žodžius.

25 Neleiskite savo širdžiai sukti į viliotojos kelius,

nenuklyskite į jos takus.+

26 Juk ji jau daugelį pražudė,+

gausybei vyrų atėmė gyvybę.+

27 Jos namai – kelias į kapą*,

kelias, vedantis žemyn, į mirties buveines.

 2 Aukštumose+ palei kelią

ir kryžkelėse ji stovi.

 3 Šalia miesto vartų,

prie įėjimo,

ji balsiai ragina:+

 4 „Žmonės, į jus aš kreipiuosi,

visiems jums kalbu!

 5 Semkitės išmanymo, neišmanėliai,+

įgykite supratimo,* neprotingieji.

 6 Klausykitės, nes tai, ką sakau, svarbu,

mano lūpos byloja, kas teisinga.

 7 Mano burna kužda tiesos žodžius,

mano lūpos netars nieko nedoro.

 8 Visi mano žodžiai teisingi,

nė vieno nėra sukto, nė vieno kreivo.

 9 Nuovokiesiems jie aiškūs*,

turintiems supratimą teisingi.

10 Vietoj sidabro imkite pamokymą,

išmanymą – vietoj gryniausio aukso.+

11 Išmintis yra geriau už koralus*,

niekas, kad ir ko trokštum, jai neprilygs.

12 Aš, išmintis, gyvenu drauge su įžvalgumu

ir turiu išmanymą ir nuovoką.+

14 Aš turiu gerų patarimų ir išmanymo,+

turiu supratimo+ ir galios.+

15 Mano dėka karaliai išsilaiko valdžioje,

valdovai skelbia teisingus įsakus.+

16 Mano padedami valdo didžiūnai,

prakilnieji teisingai sprendžia bylas.

17 Aš myliu mane mylinčius

ir manęs ieškantys tikrai mane suras.+

18 Su manimi – turtai ir garbė,

nepragaištančios* vertybės ir teisumas.

19 Mano vaisiai vertingesni už auksą, net patį tyriausią,

mano derlius – už gryniausią sidabrą.+

20 Aš einu teisumo keliu,

pačiu teisingumo tako viduriu.

21 Tie, kas mane myli, gauna iš manęs didį paveldą,

pripildau jų sandėlius gėrybių.

22 Jehova sukūrė mane kaip savo kelių pradžią,+

esu pirmoji iš seniausių jo darbų.+

23 Neatmenamais laikais buvau įtvirtinta,+

pačioje pradžioje, kai dar nebuvo žemės.+

24 Kai dar netyvuliavo gelmės,+ buvau pagimdyta,

kai dar vanduo netryško iš versmių.

25 Aš gimiau dar prieš iškeliant kalnus,

anksčiau nei radosi kalvos,

26 kai dar žemės ir laukų jis nebuvo padaręs

ir dirvos nė grumstelio.

27 Aš jau buvau, kai jis ruošė dangų,+

kai brėžė ribą tarp dangaus ir vandenų,+

28 kai aukštumose įtaisė debesis

ir atvėrė vandens gelmių šaltinius,

29 kai davė įsakymą jūrai,

kad jos vandenys neperžengtų nustatytos ribos,+

ir kai klojo žemės pamatus.

Jis kasdien manimi gėrėjosi,+

aš džiūgavau jo akivaizdoje.+

31 Džiaugiausi žeme, kurią jis apgyvendino,

grožėte grožėjausi žmonėmis*.

33 Klausykite pamokymo,+ kad būtumėte išmintingi,

niekada jo neatmeskite.

34 Laimingas žmogus, kuris manęs klauso,

kuris kasdien iš pat ryto ateina* prie mano durų,

lūkuriuoja prie mano durų staktos.

35 Juk kas randa mane, randa gyvenimą+ –

toks žmogus Jehovai patinka.

9 Išmintis pasistatė namus,

nutašė jiems septynis stulpus.

 2 Ji paruošė mėsos,

sutaisė gardaus vyno

ir padengė stalą.

 3 Tada išsiuntė savo tarnaites,

kad nuo aukštumų paskelbtų miestui:+

 4 „Teateina visi, kam stinga išmanymo.“

Neturintiems nuovokos* ji sako:

 5 „Ateikite, ragaukite mano duonos

ir gerkite mano sutaisyto vyno.

 7 Kas imasi mokyti šaipūną, prisikviečia jo panieką,+

kas drausmina nedorėlį, nuo jo tik nukentės.

 9 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis,+

mokyk teisųjį, ir jis dar daugiau išmoks.

10 Jehovos baimė yra išminties pradžia,+

Švenčiausiojo pažinimas+ – kelias į supratimą.

11 Aš dovanosiu tau daugybę dienų,+

prie gyvenimo pridėsiu daugelį metų.

12 Jei tapai išmintingas, tai savo paties labui,

jei esi šaipūnas, pats už tai ir kentėsi.

13 Kvaila moteris yra triukšminga,+

ji nieko neišmano, nieko nesupranta.

14 Sėdėdama savo namų tarpduryje

ar ant krėslo miesto aukštumose,+

15 ji šaukia praeiviams,

einantiems pro šalį savo keliu:

16 „Kam stinga išmanymo, ateikite šen!“

Neturintiems nuovokos*+ ji sako:

17 „Vogtas vanduo skanus,

slapčia valgoma duona gardi.“+

18 Tokie nežino, kad jos lankytojus mirtis praryja,

kad jos svečiai jau kapo* gelmėse.+

Išmintingas sūnus – tėvo džiaugsmas,+

o kvailas – motinos skausmas.

 2 Nedorai pelnytas turtas neduoda jokios naudos,

o teisumas gelbėja nuo mirties.+

 3 Jehova neleidžia, kad teisus žmogus alkanautų,+

o nedorėlio užgaidų jis netenkina.

 4 Tingi ranka nuskurdina,+

o darbšti pelno turtus.+

 5 Sūnus, vasarą nuimantis derlių, elgiasi protingai,

o kuris per pjūtį miega, užsitrauks gėdą.+

 7 Teisusis bus minimas geru žodžiu,+

o nedorėlio vardas sutrūnys.+

 8 Išmintingas žmogus leidžiasi pamokomas*,+

o kalbantis kvailystes bus sutryptas.+

 9 Kas elgiasi dorai*, bus saugus,+

o kas eina kreivais keliais, bus pričiuptas.+

10 Kas klastingai merkia akį, sukelia skausmo,+

kas kvailai kalba, bus sutryptas.+

11 Teisiojo burna – gyvybės versmė,+

o nedorėlio burnoje slypi smurtas.+

12 Neapykanta sukelia vaidus,

o meilė uždengia visas kaltes.+

13 Įžvalgaus žmogaus lūpose – išmintis,+

o nuovokos* neturinčio nugarai paruošta lazda.+

14 Išmintingi brangina išmanymą,+

o kvailiai savo lūpomis prisišaukia žūtį.+

15 Turtuoliui jo turtai yra tvirtovė,

o varguoliui jo skurdas – pražūtis.+

16 Teisaus žmogaus triūsas veda į gyvenimą,

o nedorėlio darbai – į nuodėmę.+

17 Kas klauso pamokymo, tas veda kitus į gyvenimo kelią,*

o kas drausmės nepaiso, – į klystkelį.

18 Kas slepia neapykantą, to lūpos meluoja,+

kas skleidžia piktas kalbas, yra kvailas.

19 Kur daug žodžių, ten neišvengiama nuodėmės,+

protingas žmogus suvaldo liežuvį*.+

20 Teisaus žmogaus liežuvis – gryniausias sidabras,+

o nedorėlio širdis mažai ko verta.

21 Teisiojo lūpos maitina daugelį,+

o kvailys dėl nuovokos stokos pražūva.+

22 Jehovos palaiminimas praturtina+

ir vargo* neatneša.

23 Kvailys linksminasi darydamas begėdystes,

o protingas žmogus randa išmintį.+

24 Nedorėlį ištiks tai, ko jis bijo,

o teisusis gaus, ko trokšta.+

25 Praūžia audra, ir nedorėlio nebelieka,+

o teisiojo pamatas amžinas.+

26 Tarsi actas dantims ir dūmai akims

yra tinginys žmogui, kuris jį nusamdo*.

27 Jehovos baimė prailgina gyvenimą,+

o nedorėlio amžius bus sutrumpintas.+

28 Teisiojo lūkesčiai pavirs džiaugsmu,+

o nedorėlio viltys sužlugs.+

29 Doram žmogui Jehovos kelias yra tvirtovė,+

o nedorėliui – pražūtis.+

30 Teisiojo niekas niekada nepalauš,+

o nedorėlio žemėje nebeliks.+

31 Teisiojo burna kalba išmintį,

o klastingas liežuvis bus nutildytas amžiams*.

32 Teisiojo lūpos žino, kas teisu,

o nedorėlio burna kalba iškreiptus dalykus.

11 Meluojančios svarstyklės piktina Jehovą,

o teisingi* svarsčiai jam patinka.+

 2 Jei ateina puikybė, su ja ateis ir gėda,+

o išmintis yra su kukliaisiais.+

 3 Teisaus žmogaus vedlys – dorumas*,+

o klastūnams jų pačių klastos užtrauks pražūtį.+

 4 Rūstybės dieną iš turtų jokios naudos,+

nuo mirties gelbsti teisumas.+

 5 Teisumu doras žmogus išlygina sau kelią,

o nedorėlis parpuls per savo nedorumą.+

 6 Doruosius išgelbės teisumas,+

o klastūnai įklius į savo įgeidžių spąstus.+

 7 Kai nedorėlis miršta, žlunga visos jo viltys,

niekais nueina visa, ką jis manė galįs pasiekti.+

 8 Teisusis išvaduojamas iš vargų

ir jo vietoje atsiduria nedorėlis.+

 9 Bedievis* savo šnekomis pražudo artimą,

teisusis išsigelbės savo išmanymu.+

10 Džiaugiasi miestas teisiojo gerumu

ir džiūgauja, kai pražūva nedorėlis.+

11 Dėl dorųjų laiminimo miestas tampa didis,+

o nedorėlių kalbos jį griauna.+

12 Kas neturi sveikos nuovokos*, tas niekina artimą,

o protingas žmogus patyli.+

13 Liežuvautojas vaikšto pasakodamas paslaptis,+

o patikimas žmogus jas saugo.

14 Be išmintingo vadovavimo tauta žūva,

o kur daug patarėjų, ten ateina sėkmė*.+

15 Kas laiduoja už nepažįstamąjį, tam baigsis blogai,+

o kas neskuba sukirsti rankomis, tas saugus.

16 Maloninga moteris pelnosi pagarbą,+

o nuožmieji kraunasi turtus.

17 Darydamas gera kitam, žmogus daro gera sau,+

o elgdamasis žiauriai pats sau kenkia*.+

18 Nedorėlio atlygis – apgaulė,+

tikrą atlygį gaus tas, kas sėja teisumą.+

19 Kas laikosi teisingumo, tas eina į gyvenimą,+

o kas įsitvėręs nedorybės, tas traukia mirties link.

20 Suktos širdies žmonėmis Jehova bjaurisi,+

o tais, kas eina dorybės keliu, jis džiaugiasi.+

21 Būk tikras, kad piktadarys neliks nenubaustas,+

o teisiųjų vaikai bus išgelbėti.

22 Graži, bet sveikos nuovokos neturinti moteris

yra tarsi aukso žiedas kiaulės knyslėje.

23 Teisiųjų troškimai veda į gera,+

o nedorėlių viltys užtraukia rūstybę.

24 Vieni dosniai dalija ir turtėja,+

kiti šykšti duoti ir nuskursta.+

25 Dosnus žmogus klestės,+

kas kitą pagirdo, pats bus pagirdytas.+

26 Kas nenori parduoti javų, bus visų keikiamas,

o kas duoda jų nusipirkti, tą žmonės laimins.

27 Kas stengiasi daryti gera, pelno malonę,+

o kas bloga daro, bloga ir užsitrauks.+

28 Kas pasitiki savo turtais, tas kris,+

o teisusis vešės kaip lapija.+

29 Kas įstumia namiškius į bėdą*, paveldės vėjus,+

kvailys tarnaus išmintingam.

30 Teisiojo vaisius – gyvybės medis,+

kas laimi žmogų, tas išmintingas.+

31 Jeigu jau teisiajam žemėje atlyginama,

tai juo labiau nedorėliui ir nusidėjėliui.+

12 Kas vertina pamokymą, tas vertina išmanymą,+

o kas drausminimą niekina, elgiasi kvailai.+

 2 Geras žmogus pelno Jehovos palankumą,

o kas rezga pinkles, bus jo pasmerktas.+

 3 Nedori darbai saugumo žmogui nesuteiks,+

o teisiojo šaknų niekas neišraus.

 4 Protinga žmona – vyro vainikas,+

o begėdė – puvinys jo kauluose.+

 5 Teisiųjų mintys teisingos,

o nedorėlių patarimai apgaulingi.

 6 Nedorėlių žodžiai yra mirtinos pinklės*,+

o teisiųjų burna – išgelbėjimas.+

 7 Kai nedorėliai parbloškiami, jų nebelieka,

o teisiųjų namai stovi tvirtai.+

 8 Protingai kalbantis sulauks pagyrimo,+

o suktos širdies žmogus – paniekos.+

 9 Geriau būti nežymiu žmogumi ir turėti tarną

negu laikyti save kažin kuo ir alkanauti.+

10 Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais,+

o nedorėlio net gailestis žiaurus.

11 Kas įdirba savo žemę, turės apsčiai duonos,+

o kas vaikosi tuštybių, tam stinga nuovokos*.

12 Nedorėlis gviešiasi kito nedorėlio grobio,

o teisusis pats iš savo šaknies augina vaisių.

13 Per nedoras kalbas piktadarys įkliūva į spąstus,+

o teisusis nelaimės išvengia.

14 Geri lūpų vaisiai žmogų pasotins,+

rankų darbas pelnys jam atlygį.

15 Kvailys mano, kad elgiasi teisingai,+

o išmintingas žmogus paklauso patarimo.+

16 Kvailys iškart parodo susierzinimą,+

o supratingas žmogus įžeidimą nukenčia.

17 Patikimas liudytojas sako tiesą,

o melagingas mėgina apgauti.

18 Neapgalvoti žodžiai – lyg kalavijo dūriai,

o išmintingo žmogaus liežuvis gydo.+

19 Tiesą kalbančios lūpos gyvuos amžinai,+

o melagingas liežuvis – vos akimirką.+

20 Kas rezga piktadarybę, tų širdyje apgaulė,

o taikdariams nestinga džiaugsmo.+

21 Teisiajam niekas nepakenks,+

o nedorėlius užgrius nelaimės.+

22 Meluojančios lūpos Jehovai bjaurios,+

o kas elgiasi ištikimai, tie jam patinka.

23 Protingas žmogus nesigiria išmanymu,

o kvailio širdis išlieja visą kvailumą.+

24 Darbšti ranka valdys,+

o tingi bus verčiama dirbti.+

25 Rūpestis prislegia žmogui širdį,+

bet geras žodis pralinksmina.+

26 Teisusis gerai apžiūri savo ganyklas,

o nedorėliai eina savo keliu ir pasiklysta.

28 Teisumas veda į gyvenimą,+

jo keliuose mirties nėra.

13 Išmintingas sūnus tėvo drausminamas paklūsta,+

o šaipūnas pabarimo neklauso.+

 2 Kieno lūpų vaisius geras, tas valgo, kas gera,+

o klastūno siela sotinasi smurtu.

 3 Kas sergi savo lūpas, saugo savo gyvastį,+

o kas kalba neužsičiaupdamas, nueis į pražūtį.+

 4 Tinginys daug trokšta, bet nieko neturi,+

o darbštusis bus visko pertekęs.+

 5 Teisusis nekenčia melo,+

o nedorėlis daro begėdystę ir užsitraukia negarbę.

 6 Teisumas sergi einantį dorybės keliu,+

o nuodėmiautojas per savo nedorumą pražūva.

 7 Vieni dedasi turtingi, nors nieko neturi,+

kiti dedasi vargšais, nors turi daug turto.

 8 Turtuolis savo turtą atiduoda už gyvybę,+

o vargšui niekas negrasina.+

 9 Teisiojo šviesa ryškiai šviečia*,+

o nedorėlio žibintas užges.+

10 Išpuikimas vien į nesantaiką veda,+

o kas klausia patarimo, randa išmintį.+

11 Greitai įgytas turtas greitai ir išnyksta,+

o jeigu jis uždirbamas po truputį*, didėja.

12 Neišsipildanti viltis susargdina širdį,+

o išsipildęs troškimas – gyvybės medis.+

13 Kas nepaiso įsakymų, turės už tai sumokėti,+

o kas įstatymą gerbia, tam bus atlyginta.+

14 Išminčiaus pamokymai – gyvybės šaltinis,+

jie saugo, kad neįkliūtum į mirties pinkles.

15 Supratingumu laimimas geras vardas,

o klastūno kelias duobėtas.

16 Protingas žmogus viską daro su išmanymu,+

o kvailys pasirodo visu savo kvailumu.+

17 Nedoras pasiuntinys įpuls į bėdą,+

o ištikimas atneša gydančią žinią.+

18 Kas nepaiso sudrausminimo, to laukia skurdas ir gėda,

o kas leidžiasi pataisomas, pelnys pagarbą.+

19 Išsipildęs noras žmogui suteikia malonumo,+

kvailys atsisakyti piktadarybės nenori.+

20 Kas draugauja su išmintingu, taps išmintingas,+

o kas susideda su kvailiais, pateks į bėdą.+

21 Nuodėmiautojus persekioja nelaimė,+

o atlygis teisiesiems – gerovė.+

22 Geras žmogus palieka paveldą vaikų vaikams,

o nusidėjėlio sukauptos gėrybės atiteks teisiesiems.+

23 Daug maisto užauga varguolio arimuose,

bet neteisybė jį pasiglemžia.

24 Kas savo sūnaus nekenčia, tas gaili rykštės,+

o kas sūnų myli, rūpestingai* jį sudrausmina.+

25 Teisusis valgo ir pasisotina,+

o nedorėlio pilvas lieka tuščias.+

14 Išmintinga moteris stato savo namus,+

o kvaila griauna juos savo rankomis.

 2 Kas eina dorybės takais, bijo Jehovos,

o kas vaikšto kreivais keliais, jį niekina.

 3 Išdidi kvailio burna plaka kaip rykštė,

o išmintingųjų lūpos apsaugo.

 4 Kur nėra galvijų, ten ėdžios tuščios,

o kur stiprus jautis, ten gausus derlius.

 5 Patikimas liudytojas nemeluoja,

o netikras meluoja su kiekvienu atsikvėpimu.+

 6 Šaipūnas ieško išminties ir neranda,

o protingas supratimo įgyja be vargo.+

 7 Šalinkis kvailio,

nes išmanymo jo lūpose nerasi.+

 8 Protingas žmogus supranta, kokiu keliu eina, nes turi išminties,

o kvailį suklaidina jo paties kvailumas*.+

 9 Kvailys iš savo kaltės tik juokiasi,+

o dorieji stengiasi susitaikyti.

10 Tik paties žmogaus širdis supranta savąjį kartėlį,

svetimas nepermanys ir jos džiaugsmo.

11 Nedorėlio namai bus išgriauti,+

o teisiojo palapinė klestės.

12 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas,+

galiausiai nuveda į mirtį.+

13 Net kai žmogus juokiasi, jam gali gelti širdį,

ir linksmybė gali baigtis sielvartu.

14 Suktos širdies žmogus sulauks atpildo už savo elgesį,+

geras žmogus irgi gaus atlygį už savo darbus.+

15 Lengvatikis tiki viskuo, kas jam sakoma,

o protingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.+

16 Išmintingas žmogus atsargus ir gręžiasi nuo nedorybės,

o kvailys yra ūmus ir pernelyg pasitiki savimi.

17 Kas greit užsiplieskia, tas pasielgia kvailai,+

kas visa gerai apsvarsto, tas nekenčiamas.

18 Lengvatikis paveldi kvailystę,

o protingas vainikuojamas išmanymu.+

19 Blogas žmogus nusilenks gerajam,

nedorėlis – prie teisiojo vartų.

20 Varguolio net artimas žmogus nekenčia,+

o su turtingu draugauti nori daugelis.+

21 Kas neapkenčia artimo, tas nusideda,

kas vargdienio pasigaili, tas laimingas.+

23 Kiekvienas darbas duoda naudos,

o tuščios šnekos tik į skurdą veda.+

24 Išmintingo žmogaus vainikas yra jo turtai,

o kvailiui belieka jo kvailystė.+

25 Tiesakalbis liudytojas gelbsti gyvybes,

o suktas meluoja su kiekvienu atsikvėpimu.

26 Kas bijo Jehovos, tas tvirtai juo pasitiki,+

ir jo vaikai turės sau priebėgą.+

27 Jehovos baimė – gyvenimo šaltinis,

ji saugo, kad neįkliūtum į mirties pinkles.

28 Karaliaus didybė – gausi tauta,+

o valdovas be tautos yra žlugęs.

29 Kas neskuba supykti, tas yra įžvalgus,+

o nekantruolis visiems rodo savo kvailumą.+

30 Rami širdis teikia kūnui gyvastį,

o pavydas pūdo kaulus.+

31 Kas skriaudžia vargšą, įžeidžia jo Kūrėją,+

o kas vargdienio pasigaili, tas jo Kūrėją pašlovina.+

32 Nedorėlį jo nedorumas pražudys,

o teisiajam jo dorumas* bus priebėga.+

33 Protingo žmogaus išmintis ilsisi širdyje,+

o kvailio išminčiai būtina pasireikšti.

34 Teisumas tautą išaukština,+

o nuodėmė užtraukia negarbę.

35 Sumanus tarnas pelno karaliaus malonę,+

o kuris elgiasi begėdiškai, užsitraukia jo rūstybę.+

15 Švelnus atsakymas nuramina įniršį,+

o šiurkštus žodis sukelia pyktį.+

 2 Išmintingojo liežuvis žinias panaudoja geram,+

o kvailųjų burna pliurpia kvailystes.

 3 Jehovos akys aprėpia viską,

jos stebi ir bloguosius, ir geruosius.+

 4 Maloni kalba – gyvybės medis,+

o suktas liežuvis gniuždo dvasią.

 5 Kvailys negerbia tėvo pamokymų,+

o protingas žmogus leidžiasi pataisomas.+

 6 Teisiojo namai pilni gėrybių,

o nedorėlis, siekdamas pelno, įpuola į bėdą.+

 7 Išmanymas sklinda iš išmintingo žmogaus lūpų,+

bet tik ne iš kvailio širdies.+

 8 Bjauri Jehovai nedorėlio auka,+

o teisiojo maldą jis mielai išklauso.+

 9 Jehova bjaurisi nedorėlių keliais,+

o tą, kuris ieško teisumo, jis myli.+

10 Kas eina iš kelio, tam drausminimas nepatinka,+

bet drausmę niekinantis mirs.+

11 Kapas* ir pragarmė* atviri Jehovos akims,+

juo labiau jis permato žmonių širdis.+

12 Šaipūnas nemėgsta to, kuris jį pataiso,+

ir su išmintingu jis nesitaria.+

13 Kai širdis džiugi, ir veidas švyti,

o širdgėla palaužia dvasią.+

14 Protingo žmogaus širdis siekia išmanymo,+

o kvailio burna minta kvailystėmis.+

15 Prislėgtam žmogui visos dienos blogos,+

o linksmaširdžiui kasdien šventė.+

16 Geriau truputis su Jehovos baime+

negu dideli turtai su nerimu.+

17 Geriau daržovių patiekalas su meile+

negu nupenėtas jautis su neapykanta.+

18 Karštakošis sukelia vaidus,+

o kas lėtas pykti, ginčą nuslopina.+

19 Tinginio kelias dygiakrūmiais apžėlęs,+

o dorų žmonių takas – lygus vieškelis.+

20 Išmintingas sūnus – tėvo džiaugsmas,+

o kvailys niekina savo motiną.+

21 Neišmanėlis* džiaugiasi kvailyste,+

o protingas žmogus eina tiesiai.+

22 Be pasitarimo sumanymai žlunga,

o kur daug patarėjų, ten ateina sėkmė.+

23 Žmogus džiaugiasi davęs teisingą atsakymą;+

laiku pasakytas žodis – koks jis mielas!+

24 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias veda aukštyn,+

tolyn nuo kapo* gelmių.+

25 Pasipūtėlio namus Jehova nugriaus,+

o našlės nuosavybę* apsaugos.+

26 Jehova bjaurisi nedorėlio užmačiomis,+

o maloni šneka jam patinka.+

27 Kas pelnosi nesąžiningai, tas įstumia namiškius į bėdą*,+

o kas kyšių neapkenčia, tas gyvens.+

28 Teisiojo širdis pamąsto prieš atsakydama,+

o nedorėlio burna išlieja tai, kas bloga.

29 Jehova toli nuo nedorėlių,

o teisiųjų maldas jis išklauso.+

30 Linksmas žvilgsnis* džiugina širdį,

gera žinia stiprina* kaulus.+

31 Kas klauso gyvybę teikiančio pamokymo,

to vieta tarp išmintingųjų.+

32 Kas atmeta drausminimą, nekenčia savo gyvasties,+

o kas į pamokymą įsiklauso, įgyja supratimo*.+

33 Jehovos baimė moko išminties;+

pirma eina nuolankumas, paskui garbė.+

16 Žmogus širdyje sudėlioja mintis,

bet teisingas atsakymas* yra nuo Jehovos.+

 2 Žmogui visi jo keliai atrodo teisingi*,+

bet Jehova ištiria paskatas*.+

 3 Patikėk Jehovai* savo darbus+

ir tavo užmojai bus sėkmingi.

 4 Jehova padaro, kad viskas veiktų pagal jo tikslą –

net ir nedorėlis, kurio nelaimės dieną laukia bausmė.+

 5 Jehova bjaurisi žmogumi, kurio širdis išpuikusi;+

toks bausmės tikrai neišvengs.

 6 Dėl gerumo* ir ištikimybės atleidžiama nuodėmė,+

Jehovos bijantis žmogus šalinasi pikta.+

 7 Kai Jehova patenkintas žmogaus elgesiu,

jis net jo priešus su juo sutaiko.+

 8 Geriau truputis, uždirbtas sąžiningai,+

negu didelis pelnas, įgytas nedorai.+

 9 Žmogus širdyje renkasi sau kelią,

bet jo žingsnius kreipia Jehova.+

10 Karaliaus lūpose turi būti Dievo nuosprendis,+

valdovui nevalia paminti teisingumo.+

11 Teisingas svertuvas ir teisingos svarstyklės yra Jehovos,

visi svarsčiai maišelyje jam priklauso.+

12 Karaliai nekenčia nedorybių,+

nes jų sosto tvirtybė – teisingumas.+

13 Sąžiningos lūpos karaliams patinka,

jie myli tuos, kurie sako tiesą.+

14 Karaliaus rūstybė – mirties pasiuntinys,+

išmintingas žmogus sugeba ją numaldyti*.+

15 Švytintis karaliaus veidas reiškia gyvenimą,

jo malonė – lyg pavasarinio lietaus debesis.+

16 Turėti išminties daug geriau nei turėti aukso,+

įgyti supratimo geriau nei įgyti sidabro.+

18 Išdidumas apima prieš žūtį,

didybės dvasia – prieš suklupimą.+

19 Geriau būti nuolankiam ir gyventi tarp romiųjų+

nei dalytis grobį su išdiduoliais.

21 Kas išmintingos širdies, tas bus laikomas turinčiu supratimo,+

kas kalba maloniai, to žodžiai įtaigesni.+

22 Įžvalgiesiems jų įžvalgumas – gyvenimo šaltinis,

o kvailius auklėja jų pačių kvailumas.

23 Išmintinga širdis moko burną kalbėti su įžvalgumu+

ir lūpų žodžiams suteikia įtaigumo.

24 Malonūs žodžiai tarsi medaus korys –

saldūs sielai ir sveiki kaulams.+

25 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas,

galiausiai nuveda į mirtį.+

26 Darbininkas dirba savo pilvui,

nes alkis* jį verčia.+

27 Nedorėlis kasa, kad rastų ką bloga,+

jo žodžiai svilina tarsi ugnis.+

28 Klastūnas sėja nesantaiką,+

šmeižikas išskiria gerus draugus.+

29 Smurtininkas įtraukia artimą į piktadarystę

ir nuveda jį blogu keliu.

30 Primerkęs akį jis rezga pikta,

prikandęs lūpą daro nedorybę.

31 Žili plaukai – garbės* vainikas,+

jei žmogus eina teisumo keliu.+

32 Kas nepasiduoda pykčiui,+ stipresnis už galiūną,

kas susivaldo*, pranašesnis už miesto užkariautoją.+

33 Burtus sterblėje meta žmogus,+

bet tai, ką jie parodo, yra iš Jehovos.+

17 Geriau sausa kriaukšlė su taika+

negu vaidingi namai, pilni vaišių.+

 2 Sumanus tarnas bus valdovas šeimininko sūnui, kuris elgiasi gėdingai,

ir dalysis palikimą tarsi vienas iš jo brolių.

 3 Lydyklė – sidabrui, krosnis – auksui,+

o širdį ištiria Jehova.+

 4 Nedorėlis klausosi piktų kalbų,

melagis – sukto liežuvio.+

 5 Kas tyčiojasi iš vargšo, įžeidžia jo Kūrėją,+

kas džiaugiasi kito nelaime, neišvengs bausmės.+

 6 Senelių vainikas yra vaikaičiai,

vaikų pasididžiavimas – tėvai.

 7 Dora šneka netinka kvailiui,+

juo labiau netinka melas valdovui.+

 8 Dovana jos davėjo akyse – brangakmenis;+

ko tik jis imtųsi, ji neša jam sėkmę.+

 9 Kas atleidžia kaltę, tas puoselėja meilę,+

o kas ją vis primena, sugriauna draugystę.+

10 Pabarimas protingam žmogui padeda labiau+

nei šimtas rykščių kvailiui.+

11 Piktavalis visada maištauja

ir jam nubausti siunčiamas nuožmus baudėjas*.+

12 Geriau sutikti jauniklių netekusią mešką

negu kvailį, kai jam užeina kvailumas.+

13 Kas atmoka blogu už gera,

to namai neatsigins negandų.+

14 Pradėti kivirčą – lyg atidaryti užtvanką,

tad kol ginčas nepratrūko, pasitrauk.+

15 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisų žmogų+ –

tiek vienas, tiek kitas, – Jehovai bjaurūs.

16 Kas iš to, kad kvailys turi už ką išminties įsigyti,

jeigu jo širdis negali jos suvokti?+

17 Tikras draugas myli visada,+

jis – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje.+

18 Žmogus, neturintis nuovokos*, sukerta rankomis

ir sutinka kaimyno akivaizdoje laiduoti už kitą.+

19 Kas mėgsta vaidytis, netruks nusižengti,+

kas pasidirba aukštas duris, prisikvies nelaimę.+

20 Kas suktos širdies, tam nesiseks,+

kas kalba apgaulingai, užsitrauks pražūtį.

21 Kvailas sūnus – tikra bėda tėvui,

neprotingas vaikas džiaugsmo jam neteikia.+

22 Linksma širdis – puikus vaistas,+

o prislėgta dvasia sekina jėgas*.+

23 Nedorėlis iš užančio traukia kyšį

ir iškraipo teisingumo kelią.+

24 Protingas žmogus sutelkęs žvilgsnį į išmintį,

o kvailio akys klaidžioja po žemės pakraščius.+

25 Kvailas sūnus – tėvo sielvartas

ir širdgėla* tos, kuri jį pagimdė.+

26 Nekaltam skirti baudą neteisinga

ir kilmingo žmogaus plakti nedera.

27 Supratingo žmogaus kalba santūri,+

įžvalgus žmogus išlieka ramus*.+

28 Net kvailys, kol tyli, laikomas išmintingu

ir atrodo protingas, kol jo lūpos sučiauptos.

18 Kas atsiskiria nuo kitų, tas savo įnorius tenkina,

jis atmeta* visokią išmintį.

 2 Kvailys nenori nieko suprasti,

jam tik rūpi savo nuomonę pareikšti.+

 3 Kur nedorėlis, ten ir panieka,

kur negarbingas elgesys, ten ir gėda.+

 5 Nedera rodyti prielankumo nedorėliui+

ir atstumti teisųjį, prašantį teisingo teismo.+

 6 Kvailio šnekos veda į ginčus,+

savo burna jis prašosi rykščių.+

 7 Kvailio burna – jo pražūtis,+

lūpos – spąstai jo gyvasčiai.

 8 Liežuvautojo žodžiai – tikri skanėstai,+

jie nuslysta tiesiai į vidurius.+

 9 Kas tingi dirbti,

yra švaistūno brolis.+

10 Jehovos vardas – tvirtas bokštas,+

teisusis bėga į jį ir randa apsaugą.+

11 Turtuoliui jo turtai – tarsi tvirtovė,

lyg aukšta siena jo vaizduotėje.+

12 Žmogaus širdis išpuiksta prieš žlugimą,+

o prieš išaukštinimą – nusižemina.+

13 Atsakyti neišklausius iki galo –

kvaila ir nepagarbu.+

14 Sergantį žmogų palaiko stipri dvasia,+

bet jei dvasia palūžtų, kaip jis ištvers?+

15 Protingo žmogaus širdis siekia išmanymo,+

išmintingo ausis jo ieško.

16 Dovanomis žmogus praskina sau kelią,+

jos atveria duris pas didžiūnus.

17 Pirmasis dėstantis savo bylą atrodo teisus,+

kol ateina priešininkas ir jį išklausinėja.+

18 Mesti burtai užbaigia kivirčą,+

išsprendžia galingųjų ginčą.

19 Įsižeidęs brolis neprieinamas tarsi tvirtovė,+

ir ginčai būna tarsi tvirtovės vartų užkaiščiai.+

20 Žmogus sotinasi savo šnekos* vaisiumi,+

gardžiuojasi savo lūpų derliumi.

21 Liežuvio galioje – mirtis ir gyvenimas;+

kaip juo naudosiesi, toks bus ir atlygis*.+

22 Kas randa gerą žmoną, tas randa lobį+

ir patiria Jehovos malonę.+

23 Beturčiui tenka maldauti,

bet turtuolis atsako šiurkščiai.

24 Būna draugų, pasiruošusių vienas kitą sutrypti,+

bet būna ir draugų, artimesnių už brolį.+

19 Geriau būti doru* žmogumi, kad ir neturtingu,+

negu suktakalbiu ir kvailiu.+

 2 Negerai, kai žmogus neturi nuovokos;+

kas elgiasi skubotai*, nusidės.

 3 Žmogaus kelią iškreivina jo kvailumas,

bet jo širdis niršta ant Jehovos.

 4 Turtas pritraukia daug bičiulių,

o nuo beturčio visi draugai nusisuka.+

 5 Melagingas liudytojas neliks nenubaustas,+

alsuojantis melais neišsisuks.+

 6 Daugelis stengiasi įsiteikti kilmingiesiems*,

visi nori draugauti su tais, kas duoda dovanų.

 7 Beturčio net jo broliai nekenčia,+

juo labiau jo šalinasi draugai.+

 8 Kas siekia supratimo*, myli savo sielą,+

kas išmanymą brangina, tam seksis*.+

 9 Melagingas liudytojas neliks nenubaustas,

alsuojantis melais pražus.+

10 Kvailiui nepritinka prabanga,

juo labiau tarnui – valdyti didžiūnus.+

11 Įžvalgus žmogus nepasiduoda pykčiui+

ir jam garbė nekreipti dėmesio į įžeidimą.+

12 Karaliaus įniršis – tarsi liūto riaumojimas,+

bet jo malonė – tarytum rasa ant žolės.

13 Kvailas sūnus yra tėvo nelaimė,+

o vaidinga* žmona – tarsi varvantis stogas.+

14 Namai ir turtas paveldimi iš tėvų,

o protinga žmona yra nuo Jehovos.+

15 Tingumas gramzdina į gilų miegą,

slunkiui teks kęsti alkį.+

16 Kas brangina savo gyvastį, tas laikosi įsakymų,+

o kam nerūpi, kokiu keliu eina, tas mirs.+

17 Kas daro gera vargšui, tas skolina Jehovai+ –

už geradarystę jis atlygins.+

18 Drausmink savo sūnų, kol nevėlu,*+

kad netaptum kaltas dėl jo mirties*.+

19 Ūmus žmogus prisiprašo bausmės;

jeigu imsiesi jį vaduoti, turėsi tai daryti ne kartą.+

20 Klausyk pamokymo ir priimk drausminimą,+

kad ilgainiui taptum išmintingas.+

21 Daug sumanymų žmogus turi širdyje,

tačiau įvyks Jehovos valia.+

23 Jehovos baimė veda žmogų į gyvenimą+ –

jo poilsis ramus, nelaimė jam negresia.+

24 Tinginys įkiša ranką į dubenį,

bet prie burnos nebepakelia.+

26 Sūnus, kuris skriaudžia tėvą ar išvaro motiną,

elgiasi begėdiškai ir negarbingai.+

27 Mano sūnau, jei nebeklausysi pamokymų,

nuklysi nuo pažinimo kelio.

28 Niekšingas liudytojas šaiposi iš teisingumo,+

nedorėlio burna maukia nedorybę.+

29 Šaipūnų laukia bausmė,+

kvailių nugarai paruošta rykštė.+

20 Vynas pasityčioja,+ stiprusis gėrimas siautėja;+

neišmintingas, kas leidžiasi jų vedamas iš kelio.+

 2 Karaliaus rūstybė – tarsi liūto riaumojimas;+

kas jį užrūstina, stato į pavojų gyvybę.+

 3 Garbingas žmogus nesivelia į ginčus,+

o kvailys tuoj puola vaidytis.+

 4 Tinginys per šaltį* laukų nearia,

tad per pjūtį nieko neturės ir eis elgetauti*.+

 5 Mintys* žmogaus širdyje – gilūs vandenys,

bet įžvalgus žmogus juos išsemia.

 6 Daug kas giriasi, kad ištikimai myli,

bet kur rasti žmogų, kuris išties yra toks ištikimas?

 7 Teisusis eina doros* keliu,+

jo vaikai bus laimingi.+

 8 Karalius sėdasi į sostą teisti+

ir jo akys atskiria, kas nedora.+

 9 Kas galėtų sakyti: „Aš išgryninau savo širdį,+

esu švarus, be nuodėmės“?+

10 Dvejopi svarsčiai ir dvejopi saikai –

abeji Jehovą piktina.+

11 Net apie vaiką galima spręsti iš jo poelgių –

iš to, ar jo elgesys tyras ir teisingas.+

12 Ir girdinčią ausį, ir matančią akį –

abi padarė Jehova.+

14 „Nieko gero, nieko gero!“ – sako pirkėjas,

o kai nueina, giriasi.+

15 Yra ir aukso, ir daug koralų*,

bet tikroji puošmena – išmintį kalbančios lūpos.+

16 Kas laidavo už svetimą, iš to paimk drabužį;+

paimk iš jo užstatą, jei laidavo už svetimšalę.+

17 Apgaule įgytą duoną valgyti gardu,

bet paskui burna lieka pilna žvyro.+

18 Kur tariamasi, ten užmojai sėkmingi,+

tad prieš eidamas kariauti teiraukis išmintingo patarimo.+

19 Liežuvautojas vaikštinėja išpasakodamas paslaptis;+

reikalų su žmogumi, mėgstančiu apkalbinėti, neturėk.

20 Kas keikia tėvą ir motiną,

to žibintas sutemus bus užgesintas.+

21 Jei goduolis ir įgytų turto,

tai netaps jam palaiminimu.+

23 Dvejopi svarsčiai piktina Jehovą,

naudoti neteisingas svarstykles yra nedora.

26 Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius+

ir kulia, ratais per juos važiuodamas.+

27 Žmogaus alsavimas – Jehovos žibintas,

apšviečiantis giliausias esybės kertes.

28 Malonė* ir ištikimybė saugo karalių,+

malonė* jo sostą palaiko.+

29 Jaunuolių grožis – jų jėga,+

o senolius puošia žili plaukai.+

30 Mėlynės ir žaizdos išvaro blogybę,+

kirčiai apvalo slapčiausias žmogaus kertes.

21 Jehovos rankoje karaliaus širdis yra lyg vandens versmė+ –

jis nukreipia ją, kur tik panorėjęs.+

 2 Žmogui visi jo keliai atrodo teisingi,+

bet Jehova tiria, kas širdyje.+

 3 Doras ir teisingas elgesys

Jehovai yra mieliau už auką.+

 5 Stropiojo sumanymus lydi sėkmė,+

o kas skuba, kęs nepriteklių.+

 6 Turtai, įgyti melagingu liežuviu,

išnyksta kaip garas, jie yra mirtini spąstai.+

 7 Besmurtaudami nedorėliai pražus,+

nes jie nenori elgtis teisingai.

 8 Nusikaltėlio keliai kreivi,

o doro žmogaus darbai teisūs.+

 9 Geriau gyventi kampe ant stogo

negu vienuose namuose su vaidinga* žmona.+

10 Nedorėliui patinka elgtis nedorai,+

artimui malonės jis neparodys.+

11 Kai šaipūnas nubaudžiamas, neprityrėlis tampa išmintingesnis,

kai išmintingas žmogus perpranta dalyką, jis žino, kaip pasielgti.+

12 Nedorėlio namus stebi Teisusis,

jis parbloškia nedorėlį ir sužlugdo.+

13 Kas varguoliui šaukiant užsikemša ausis,

pats nesulauks atsako, kai šauksis pagalbos.+

14 Slapčiomis duota dovana nuramina pyktį,+

užantyje slepiamas kyšis – nuožmų įniršį.

15 Teisiajam džiugu daryti, kas teisinga,+

o piktadariui – baisu.

16 Žmogus, kuris palieka išmanymo kelią,

ilsėsis su tais, kuriuos pakirto mirtis.+

17 Kam patinka linksmybės, nuskurs,+

kas mėgsta vyną ir aliejų, nepraturtės.

18 Nedorėlis bus paimtas kaip išpirka už teisųjį,

klastūnas – už dorą žmogų.+

19 Geriau gyventi dykynėje

nei su vaidinga*, irzlia žmona.+

20 Išmintingas turi brangaus turto ir aliejaus savo namuose,+

o kvailys iššvaisto* visa, ką turi.+

21 Kas stengiasi elgtis teisingai ir myli ištikimai,

tas ras gyvenimą, teisumą ir pagarbą.+

22 Išmintingas žmogus įsigauna į galiūnų miestą*

ir sugriauna tvirtovę*, kuria jie pasitiki.+

23 Kas savo burną ir liežuvį sergi,

tas išvengs bėdos.+

24 Išdidus, įžūlus pagyrūnas –

štai kaip vadinamas žmogus, kuris elgiasi akiplėšiškai.+

25 Tinginio geismai jį numarins,

nes dirbti jis atsisako.+

26 Visą dieną jis ko nors geidžia,

o teisusis duoda nieko nešykštėdamas.+

27 Nedorėlio auka pasibjaurėtina,+

ypač kai aukojama iš blogų paskatų*.

28 Netikras liudytojas pražus,+

o tam, kuris liudys, ką girdėjo, seksis*.

29 Nedorėlis tik dedasi esąs drąsus,+

o teisusis iš tikro tvirtai žengia savo keliu.+

31 Mūšio dienai balnoja žirgus,+

tačiau išgelbėjimas priklauso nuo Jehovos.+

22 Verčiau turėti gerą vardą negu daug turto,+

pagarba geriau nei sidabras ar auksas.

 2 Tarp turtuolio ir vargšo bendra štai kas:

abiejų kūrėjas yra Jehova.+

 3 Protingas žmogus matydamas pavojų pasislepia,

o neišmanėlis eina pirmyn ir nukenčia.

 4 Nuolankumas ir Jehovos baimė

veda į turtus, šlovę ir gyvenimą.+

 6 Kokiu keliu eiti, mokyk vaiką nuo mažens,+

tai jis ir senatvėje iš jo neišklys.+

 7 Beturtį valdo turtuolis,

o skolininkas turi vergauti skolintojui.+

 8 Kas sėja neteisybę, tas pjaus nelaimę,+

jo įtūžio lazda sulūš.+

 9 Dosnus žmogus* bus palaimintas,

nes jis dalijasi duona su beturčiu.+

10 Išvaryk šaipūną,

ir nesantaikos neliks,

ginčai* ir užgaulės baigsis.

11 Kieno širdis tyra ir kalba maloni,

tas taps karaliaus bičiuliu.+

12 Jehova akylai sergi tiesą,

klastūno žodžius jis niekais paverčia.+

15 Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies,+

bet sudrausminimo rykštė ją išvaro.+

16 Kas kraunasi turtus apgaudinėdamas vargšą+

ir kiša dovanas turtuoliams,

galiausiai taps skurdžiumi.

17 Palenk ausį, pasiklausyk išminčiaus žodžių,+

tebrangina tavo širdis mano išmintį.+

18 Gerai bus, jei saugosi juos giliai širdyje,+ –

tada jie nuolat sklis iš tavo lūpų.+

19 Šiandien aš tau perduodu išmintį,

kad pasitikėtum Jehova.

20 Argi aš nesu tau parašęs,

ar nesu davęs patarimų ir suteikęs žinių,

21 kad mokėtum atskirti, kas tikra ir patikima,

ir galėtum parnešti savo siuntėjui teisingą atsakymą?

22 Neapiplėšk beturčio, nes jis beturtis,+

netrypk vargšo miesto vartuose,+

23 nes Jehova juos gins jų byloje+

ir išplėš gyvybę tiems, kas juos apiplėšinėja.

24 Nesibičiuliauk su ūmiu žmogumi,

nesusidėk su tuo, kas greitai užsiplieskia,

25 kad nepasidarytum į jį panašus

ir neįkliūtum į spąstus.+

26 Nebūk tas, kuris sukerta rankomis

ir laiduoja už kito skolą,+

27 nes jei neturėsi iš ko sumokėti,

iš tavęs bus atimtas guolis, kuriame miegi.

28 Neperkelk senojo riboženklio,

kurį dar tavo protėviai pastatė.+

Jis tarnaus karaliams,+

o ne paprastiems žmonėms.

23 Kai sėdiesi valgyti su karaliumi,

atidžiai stebėk, kas priešais tave,

 2 ir prisidėk peilį prie gerklės,

jei neturi soties.

 3 Negeisk karaliaus skanėstų,

nes jie slepia apgaulę.

 4 Neeikvok jėgų dėl turtų,+

būk protingas ir sustok*.

 5 Nespėsi apsidairyti, kaip jų neliks,+ –

jiems išdygs erelio sparnai ir jie išskris į padanges.+

 6 Šykštuolio duonos nevalgyk,

negeisk jo gardumynų,

 7 nes mintyse jis viską skaičiuoja.

 8 Paskui tau teks išvemti, ką suvalgei,

ir paaiškės, kad veltui gyrei šeimininką.

 9 Nekalbėk su kvailiu,+

nes jis tik pasišaipys iš tavo protingų žodžių.+

10 Neperkelk senojo riboženklio+

ir nesikėsink į našlaičio laukus,

11 nes jo Gynėjas* – galingas,

jis užstos jį byloje prieš tave.+

12 Atverk širdį pamokymui,

ausį – išmintingiems žodžiams.

13 Nebijok vaiko sudrausminti,+

nes nuo rykštės jis nemirs.

14 Pamokyk jį rykšte,

kad išgelbėtum nuo kapo*.

15 Sūnau, jeigu tavo širdis bus išmintinga,

mano širdis džiūgaus.+

16 Jei tavo lūpos kalbės, kas teisinga,

džiaugsiuosi visa savo esybe*.

17 Tenepavydi tavo širdis nuodėmiautojams,+

tegul kasdien tave lydi Jehovos baimė.+

18 Tada turėsi ateitį+

ir tavo viltys nežlugs.

19 Klausykis, mano sūnau, ir būk išmintingas,

kreipk savo širdį teisingu taku.

20 Nesėdėk su tais, kas maukia vyną,+

kas godžiai ryja mėsą,+

21 nes girtuoklis ir rijūnas nuskurs,+

snaudulys juos aprengs skarmalais.

22 Klausyk savo tėvo, kuris davė tau gyvybę,

ir neniekink savo pasenusios motinos.+

23 Pirk* tiesą ir niekada jos neparduok,+

taip pat išmintį, drausmę ir supratimą.+

24 Džiaugiasi tėvas, turėdamas dorą sūnų;

kam gimė išmintingas sūnus, tas laimingas.

25 Džiaugsis tavo tėvas ir motina,

tavo gimdytoja džiūgaus.

26 Mano sūnau, patikėk man savo širdį,

tebūna tau malonu eiti mano takais.+

27 Paleistuvė – gili duobė,

palaidūnė – siauras šulinys.+

28 Ji tyko it kokia plėšikė+

ir didina neištikimų vyrų skaičių.

30 Tai tie, kurie sėdi parimę prie vyno,+

kurie ieško* pagardinto gėrimo.

31 Nežiūrėk, kad vynas raudonas,

kad spindi taurėje ir maloniai nubėga žemyn.

32 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė,

suleidžia nuodus kaip angis.

33 Tavo akys regės keistus vaizdus

ir širdis kalbės netikusius dalykus.+

34 Tu jausiesi, lyg gulėtum jūros viduryje,

tarsi linguotum laivo stiebo viršūnėje,

35 ir kalbėsi: „Mane mušė, bet man neskaudėjo,

kūlė mane, bet aš nejutau.

24 Nepavydėk piktadariams,

neieškok jų draugijos,+

 2 nes jų širdis vien smurtu gyvena

ir jų lūpose – vien piktenybės.

 3 Namams* statyti reikia išminties,+

jiems sutvirtinti – supratimo,

 4 reikia ir išmanymo, kad kambariai būtų pilni

visokių vertingų ir gražių daiktų.+

 5 Kas turi išminties, tas galingas,+

išmanymas jo galią sustiprina.

 6 Kovoje reikia išmintingo vadovavimo,+

pergalę laiduoja patarėjų gausa.+

 7 Tikroji išmintis kvailiui nepasiekiama,+

jis neturi ką pasakyti miesto vartuose.

 8 Kas rezga pinkles,

tą vadins klastūnu.+

 9 Kvaili* sumanymai veda į nuodėmę,

žmonės nepakenčia šaipūnų.+

10 Jei nelaimės dieną nusiminsi,

tai ir jėgų bus mažai.

11 Gelbėk tuos, kurie vedami mirti,

vaduok tuos, kurie eina į pražūtį.+

12 Ir nesakyk: „Mes nieko nežinojome“,

juk tas, kuris tiria širdis, tave permato,+

tas, kuris tave stebi, viską žino.

13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis naudingas,

iš korio varvantis medus gardus.

Jeigu jos įgysi, turėsi ateitį

ir tavo viltys nežlugs.+

15 Netykok doro žmogaus prie jo namų it koks piktadarys,

neniokok jo poilsio vietos.

16 Nors teisusis ir septyniskart pultų, jis atsikels,+

o nedorėlis, neláimės parklupdytas, nebepakils.+

17 Nesidžiauk, kai priešas parkrinta,

neleisk savo širdžiai džiūgauti, kai jis parklumpa,+

18 nes Jehova tai matydamas bus nepatenkintas

ir atitrauks nuo jo savo rūstybę.+

19 Neapmaudauk dėl piktadarių,

nepavydėk nedorėliams,

20 nes nedoras žmogus neturi ateities,+

jo žibintas užges.+

21 Bijok Jehovos ir karaliaus, mano sūnau,+

nesusidėk su maištautojais,+

22 nes tokius ūmai ištiks nelaimė.+

23 Štai ką dar sako išminčiai:

šališkumas teisme – blogas dalykas.+

24 Kas taria nedorėliui: „Tu teisus“,+

tą žmonės keiks, tautos pasmerks.

25 O kas jį nubaudžia, tam seksis,+

jis bus palaimintas, džiaugsis gerove.+

27 Atlik darbus lauke, įdirbk dirvą

ir tada statyk sau namus*.

28 Neliudyk prieš artimą, jei neturi įrodymų,+

tegul tavo lūpos kitų neapgaudinėja.+

30 Kartą ėjau pro tinginio lauką,+

pro vynuogyną žmogaus, kuriam stinga nuovokos*,

31 ir pamačiau, kaip viskas apžėlę piktžolėmis,

apaugę dilgėlėmis,

o akmenų tvora išgriuvusi.+

32 Žiūrėjau ir dėjausi į širdį,

stebėjau ir pasimokiau:

33 truputį pamiegosi, dar kiek pasnausi,

rankas sudėjęs pailsėsi,

34 ir skurdas užklups tave lyg plėšikas,

nepriteklius – lyg ginkluotas karys.+

 2 Dievo šlovė – laikyti dalykus paslaptyje,+

karalių šlovė – visokius reikalus išaiškinti.

 3 Kaip dangaus aukštybės ir žemės gelmės,

tokia pat neištiriama karaliaus širdis.

 4 Pašalink priemaišas iš sidabro,

ir jis taps grynas.+

 5 Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos,

ir jo soste įsitvirtins teisingumas.+

 6 Nesiaukštink karaliaus akyse+

ir neužsiimk vietos tarp didžiūnų.+

 7 Geriau, kad jis tave pakviestų: „Ateik arčiau“,

negu kad pažemintų kilmingųjų akivaizdoje.+

 8 Neskubėk kelti artimui bylos,

nes ką darysi, kai jis atėjęs tave sugėdins?+

 9 Išsiaiškinkite su artimu vienu du+

ir kitiems jo paslapčių* neišpasakok,+

10 kad kas nors, tai išgirdęs, neimtų tavęs gėdinti

ir kad nepaskleistum blogų kalbų, nes savo žodžių nebeatsiimsi.

11 Laiku ištarti žodžiai –

tarsi aukso obuoliai sidabro padėkle*.+

12 Lyg auksinis auskaras, lyg gryno aukso puošmena

yra išmintingo žmogaus papeikimas klusiai ausiai.+

13 Patikimas pasiuntinys jį siuntusiam

yra tarsi šaltas sniegas pjūties dieną,

tikra atgaiva šeimininko sielai.+

14 Tarsi debesys ir vėjas be lietaus

yra tas, kuris giriasi duosiąs dovaną, bet jos taip ir neduoda.+

15 Kantrybe galima laimėti vado prielankumą,

maloniais žodžiais* – sutrupinti kaulą.+

16 Jei radai medaus, valgyk tiek, kad pasisotintum,

nes jei persisotinsi, turėsi išvemti.+

17 Į kaimyno namus kojos dažnai nekelk,

kad jam nenusibostum ir jis neimtų tavęs nekęsti.

18 Tarsi vėzdas, kalavijas ar nusmailinta strėlė

yra žmogus, melagingai liudijantis prieš savo artimą.+

19 Pasitikėti klastūnu nelaimės dieną –

tai lyg kramtyti nulūžusiu dantimi ar klibinkščiuoti raiša koja.

20 Dainuoti dainas nuliūdusiai širdžiai –

tai lyg nuvilkti drabužį šaltą dieną

ar užpilti acto ant šarmo.+

21 Jei tavo priešas alksta, duok jam duonos,

jeigu trokšta, duok vandens+ –

22 taip krausi kaitrias žarijas jam ant galvos,*+

ir Jehova tau atlygins.

23 Kaip šiaurys vėjas atpučia liūtį,

taip liežuvautojo liežuvis sukelia rūstybę.+

24 Geriau gyventi kampe ant stogo

negu vienuose namuose su vaidinga* žmona.+

25 Tarsi šaltas vanduo nuvargusiai sielai

yra gera žinia iš tolimo krašto.+

26 Nedorėlio valiai pasiduodantis* teisusis

yra lyg drumzlinas upelis ar užterštas šulinys.

27 Negerai persivalgyti medaus,+

ir siekti sau garbės nėra garbinga.+

28 Žmogus, neturintis savitvardos,*

yra tarsi miestas su pralaužta siena.+

26 Kaip sniegas vasarą ar lietus per pjūtį,

taip garbė nepritinka kvailiui.+

 2 Paukštis ne šiaip sau sprunka, kregždė ne šiaip lakioja,

taip ir prakeiksmas krinta ne be priežasties.*

 3 Botagas – arkliui, kamanos – asilui,+

o lazda – kvailio nugarai.+

 4 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,

kad nebūtum toks kaip jis.

 5 Kita vertus, atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,

kad nemanytų esąs išmintingas.+

 6 Kas patiki reikalą kvailiui,

tas sau koją pjauna, pats save žaloja*.

 7 Patarlė kvailio burnoje –

tarsi raišos luošio kojos.+

 8 Liaupsinti kvailį –

tai dėti akmenį į svaidyklę.+

 9 Patarlė kvailio burnoje –

tarsi dygiažolė girtuoklio rankoje.

10 Kas nusamdo kvailį ar praeivį,

yra tarsi lankininkas, šaudantis, kur papuola*.

11 Kaip šuo grįžta prie savo vėmalų,

taip kvailys kartoja savo kvailystes.+

13 „Liūtas ant kelio, – teisinasi tinginys, –

liūtas gatvėje slankioja!“+

14 Kaip durys sukiojasi ant vyrių,

taip tinginys vartosi guolyje.+

15 Tinginys įkiša ranką į dubenį,

bet prie burnos pakelti nebepajėgia.+

16 Tinginys mano esąs išmintingesnis

už septynis protingai šnekančius žmones.

17 Praeivis, užsiplieskiantis dėl kitų kivirčo,*

yra kaip tas, kuris griebia šunį už ausų.+

18 Tarsi pamišėlis, laidantis liepsnojančias ietis ir mirtinas strėles,

19 yra žmogus, kuris suklaidina kaimyną ir sako: „Aš tik pajuokavau.“+

20 Nebėra malkų, ir ugnis gęsta,

nebėra šmeižiko, ir liaujasi kivirčas.+

21 Anglys – žarijoms, malkos – ugniai,

o vaidingas žmogus – ginčui įžiebti.+

22 Liežuvautojo žodžiai – tikri skanėstai,

jie nuslysta tiesiai į vidurius.+

23 Meilūs piktaširdžio žodžiai –

tai sidabras, dengiantis molinį indą.+

24 Žodžiais žmogus neapykantos neparodo,

bet jo širdis rezga apgaulę.

25 Kad ir maloniai kalbėtų, nepasitikėk juo,

nes jo širdyje – septynios nedorybės.

26 Nors neapykantą jis gudriai slepia,

jo nedorumas bendruomenėje išaiškės.

27 Kas kasa duobę kitam, pats į ją įkris,

ir akmuo užriedės ant to, kas jį parita.+

28 Melagingas liežuvis nekenčia tų, kuriuos plaka,

ir meilikaujanti burna užtraukia pražūtį.+

27 Nesigirk rytdiena,

nes nežinai, ką ji atneš.+

 2 Tegul kitas tave giria, o ne tavo paties burna –

kas nors kitas, o ne tavo paties lūpos.+

 3 Ir akmuo sunkus, ir smėlis daug sveria,

bet kvailio sukeltas apmaudas sunkesnis už juos abu.+

 4 Įniršis nuožmus, pyktis sukyla tarsi tvanas,

bet kas gali atlaikyti pavydą?+

 6 Draugo kirčiai byloja apie ištikimybę,+

o priešas negaili bučinių*.

 7 Kas sotus, į medų nė nežiūri,*

o alkanam net kartumynai saldūs.

 8 Žmogus, klajojantis toli nuo namų,

yra tarsi paukštis, nuklydęs nuo lizdo.

 9 Kaip aliejus ir smilkalai džiugina širdį,

taip ir gero draugo nuoširdus patarimas.+

10 Nepalik savo draugo nė tėvo draugo

ir ištikus nelaimei nekeliauk į savo brolio namus.

11 Būk išmintingas, mano sūnau, ir pradžiugink mano širdį,+

kad turėčiau ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.+

12 Protingas žmogus matydamas pavojų pasislepia,+

o neišmanėlis eina pirmyn ir nukenčia.

13 Kas laidavo už svetimą, iš to paimk drabužį;

paimk iš jo užstatą, jei laidavo už svetimšalę.+

14 Kas anksti rytą garsiai sveikina* kaimyną,

to sveikinimas skamba kaip keikimas.

16 Kas gali ją sutramdyti, gali sutramdyti vėją

ir dešine suimti aliejų.

17 Kaip geležis pagalanda geležį,

taip žmogus paaštrina savo draugą.+

18 Kas prižiūri figmedį, valgys jo vaisius,+

kas rūpinasi savo šeimininku, bus pagerbtas.+

19 Kaip veidas atsispindi vandenyje,

taip vieno žmogaus širdis atsispindi kito širdyje.

20 Kaip kapas* ir pragarmė* nepasotinami,+

taip nepasisotina ir žmogaus akys.

21 Lydyklė – sidabrui, krosnis – auksui,+

o žmogus išbandomas pagyrimu.

22 Net jei grūstum kvailį piestoje,

kaip kad grūdus grūstuvėje,

jo kvailumas vis tiek liks su juo.

23 Gerai pažink savo kaimenę,

rūpestingai prižiūrėk savo bandas,+

24 nes turtai neamžini+

ir vainikas išlieka ne per visas kartas.

25 Kai žolės nelikus suželia atolas,

kai iš kalnų pargabenama ėdesio gyvuliams,

26 avinėliai parūpina tau drabužių

ir už ožius nusiperki sau lauką.

27 Ožkos pieno nestinga nei tau,

nei tavo šeimynai, nei tarnaitėms.

28 Nedorėlis bėga, net kai niekas jo nesiveja,

o teisusis – drąsus kaip liūtas.+

 2 Kai krašte maištaujama*, valdovai keičiasi vienas po kito,+

o įžvalgaus ir protingo žmogaus remiamas valdovas išsilaiko valdžioje.+

 3 Vargšas, skriaudžiantis vargšą,+

yra tarsi liūtis, sunaikinanti visą derlių.

 4 Kas laužo įstatymą, tas šlovina nedorėlį,

jis – papiktinimas tiems, kas įstatymo laikosi.+

 5 Blogas žmogus nesupranta teisingumo,

o kas ieško Jehovos, supranta viską.+

 6 Geriau neturtingas žmogus, einantis dorumo* keliu,

negu turtuolis, kurio kelias kreivas.+

 7 Protingas sūnus laikosi įstatymo,

o rijūnų bičiulis užtraukia tėvui gėdą.+

 8 Kas lobsta iš palūkanų+ ir nuošimčių,

sukraus turtą tam, kas vargšui gailestingas.+

 9 Kas neklauso įstatymo,

to ir malda pasibjaurėtina.+

10 Kas nuveda teisųjį blogu keliu, įpuls į savo iškastą duobę,+

o nekaltieji paveldės gerovę.+

11 Turtuolis savo akyse išmintingas,+

tačiau beturtis, turintis įžvalgumo, kiaurai jį permato.+

12 Kai nugali teisieji, visiems būna daug džiaugsmo,

o kai valdžion ateina nedorėliai, žmonės bėga slėptis.+

13 Kas slepia savo nuodėmes, tam nesiseks,+

o kas jas išpažįsta ir liaujasi daręs, susilauks gailestingumo.+

14 Laimingas žmogus, kuris žiūri, kaip elgiasi,

o kas užkietina savo širdį, įpuls į bėdą.+

15 Kaip riaumojantis liūtas ar įsiutusi meška

yra nedoras valdovas, engiantis paprastus žmones.+

16 Valdovas, neturintis supratimo, piktnaudžiauja savo galia,+

o kuris nesąžiningo pelno nekenčia, gyvens ilgai.+

17 Žmogus, slegiamas kraujo kaltės, iki pat mirties* bus bėglys,+

ir tegul niekas jam nepadeda.

18 Kas dorai gyvena, bus saugus,+

o kas eina kreivais keliais, tą ištiks pražūtis.+

19 Kas įdirba žemę, turės apsčiai duonos,

o kas vaikosi tuštybių, skęs skurde.+

20 Ištikimas žmogus bus dosniai palaimintas,+

o kas siekia greitai praturtėti, neliks be kaltės.+

21 Būti šališkam neteisinga,+

bet kartais žmogus pasielgia neteisingai ir už duonos kąsnį.

22 Pavyduolis* geidžia turto,

bet nežino, kad jo laukia skurdas.

23 Kas kitą sudrausmina,+ galiausiai sulauks didesnės padėkos+

nei tas, kuris saldžialiežuvauja.

24 Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir sako: „Nieko čia tokio“,+

yra galvažudžių sėbras.+

25 Gobšuolis* sukelia nesantaiką,

o kas pasitiki Jehova, tas klestės.+

26 Kas kliaujasi savo širdimi, yra kvailas,+

o kas elgiasi išmintingai, išvengs bėdos.+

27 Kas dosnus vargšui, nieko nestokos,+

o kas užmerkia akis, kad jo nematytų, bus keikiamas.

28 Kai nedorėliai įsigali, žmogus slepiasi,

kai jie pražūva, teisieji vėl klesti.+

29 Žmogus, kuris pabartas užsispiria*,+

ūmai kris ir nebeatsikels.+

 2 Kai teisiųjų daug, tauta džiaugiasi,

o kai valdo nedorėliai, visi dejuoja.+

 3 Kam brangi išmintis, tas džiugina savo tėvą,+

o kas su paleistuvėmis* susideda, tas švaisto turtą.+

 4 Teisingas karalius laiduoja kraštui saugumą,+

o kuris laukia kyšių, jį sužlugdo.

 5 Kas meilikauja kaimynui,

spendžia pinkles* jo kojoms.+

 6 Blogo žmogaus nusikaltimai tampa jam spąstais,+

o teisusis džiūgauja ir linksminasi.+

 7 Teisiajam rūpi vargšo teisės,+

o nedorėliui tai nė motais.+

 8 Pagyrūnai sukiršina miestą,+

o išmintingi pykčius nuramina.+

 9 Jeigu išmintingas žmogus susiginčija su kvailiu,

naudos iš to nebūna – vien tuščios kalbos ir pašaipos.+

10 Kraugeriai nekenčia doro žmogaus,+

jie taikosi atimti teisiajam gyvybę*.

11 Kvailys išlieja visą savo pyktį*,+

o išmintingas susitvardo ir išlieka ramus.+

12 Jei valdovas klauso melo,

tai ir visi jo tarnai bus nedori.+

13 Tarp vargšo ir engėjo yra šis tas bendro:

Jehova duoda šviesos jų abiejų akims*.

14 Jeigu karalius teisingai sprendžia vargšų bylas,+

jo sostas visada bus tvirtas.+

15 Rykštė ir pabarimas duoda išminties,+

o vaikas, paliktas sau, užtraukia motinai gėdą.

16 Kai daugėja nedorėlių, daugėja ir nusikaltimų,

bet teisieji matys jų žlugimą.+

17 Drausmink sūnų, ir jis bus tavo paguoda,

suteiks tavo sielai daug džiaugsmo.+

18 Jei nėra apreiškimų*, tauta ima savavaliauti;+

laimingi, kas laikosi įstatymo.+

19 Vien žodžiais tarno nepamokysi –

kad ir supranta, ką sakai, vis tiek nepaklūsta.+

21 Tarnas, lepinamas nuo jaunumės,

galiausiai taps nedėkingas.

22 Kas greit užsiplieskia, tas sukelia vaidus;+

kas pasiduoda pykčiui, pridaro nuodėmių.+

23 Išdidumas žmogų pažemina,+

o kas nuolankios dvasios, pelnys pagarbą.+

24 Pats sau priešas yra tas, kas padeda vagiui,

kas girdi kvietimą liudyti*, bet nieko nesako.+

25 Žmonių baimė yra spąstai,+

o kas pasitiki Jehova, tas saugus.+

26 Daugelis prašosi pas valdovą*,

bet teisingumas ateina iš Jehovos.+

27 Teisieji nepakenčia neteisiųjų,+

o nedorėliai nepakenčia gyvenančių dorai.+

 2 Aš didesnis neišmanėlis už bet kurį kitą,+

suprantu mažiau už kitus žmones.

 3 Nesimokiau išminties

ir nesu Švenčiausiojo pažinęs.

Kas yra sugavęs rieškučiomis vėją

ar susėmęs drabužiu vandenis?+

 6 Nieko prie jo žodžių nepridėk,+

nes jis tave sudrausmins

ir pasirodysi esąs melagis.

 7 Dviejų dalykų tavęs prašau,

neatsisakyk jų suteikti, kol gyvas esu:

 8 nutolink nuo manęs netiesą ir melus+

ir neduok man nei skurdo, nei turtų –

tik duonos kasdieninės,+

 9 kad būdamas sotus tavęs neišsiginčiau ir nesakyčiau: „Kas tas Jehova?“,+

arba nuskurdęs neimčiau vogti ir neužtraukčiau gėdos savo Dievo vardui.

10 Nešmeižk tarno jo šeimininkui,

kad jis tavęs neprakeiktų ir kad neužsitrauktum kaltės.+

11 Yra tokių,* kurie keikia savo tėvą

ir negerbia motinos.+

12 Yra tokių, kurie tariasi esą švarūs,+

bet iš tiesų nėra nusiplovę savo nešvarumų*.

13 Yra tokių, kurių akys kupinos išdidumo,

kurių žvilgsnis puikybės pilnas.+

14 Yra tokių, kurių dantys – kalavijai,

kurių žandikauliai – skerdikų peiliai.

Jie ryja žemės vargdienius,

ėda beturčius žmones.+

Yra trijulė, kuri niekada nepasisotina,

ketvertas, niekada nesakantis „gana“:

16 kapas*,+ bevaisės įsčios,

žemė, ištroškusi vandens,

ir ugnis, kuri „gana“ nepasakys.

17 Akį, kuri tyčiojasi iš tėvo ir priešgyniauja motinai,+

slėnio varnai iškapos,

jauni ereliai išles.+

18 Trijų dalykų niekaip neperprantu,*

keturių negaliu suvokti:

19 erelio kelio danguje,

gyvatės tako uolomis,

laivo kelio atviroje jūroje

ir vyro kelio pas merginą.

20 Svetimautoja daro taip:

pavalgo, nusišluosto burną

ir sako: „Nieko bloga nepadariau.“+

21 Trijų dalykų žemė kratosi,

keturių negali pakęsti:

22 kai vergas ima karaliauti,+

kai kvailys valgo iki soties,

23 kai nekenčiama* moteris išteka už vyro

ir kai tarnaitė užima šeimininkės vietą.+

24 Štai keturi žemės gyviai –

jie vieni mažiausių, bet labai išmintingi.+

25 Skruzdėlės – menki padarėliai,

bet vasarą prisiruošia maisto;+

26 uoliniai damanai+ – irgi silpni gyvūnai,

bet įsirengia namus uolose;+

27 skėriai+ neturi valdovo,

bet keliauja pulkais;+

28 gekonas+ kabinasi pėdutėmis

ir įsigauna į karaliaus rūmus.

29 Yra trys, kurių žingsnis didingas,

keturi, kurių eisena įspūdinga:

30 liūtas, stipriausias iš žvėrių

ir nebijantis nieko;+

31 kurtas, ožys

ir karalius, lydimas kariuomenės.

32 Jei iš kvailumo pasididžiavai+

ar manai pasipuikuoti,

užsidenk ranka burną.+

33 Juk kaip plakant pieną randasi sviesto,

kaip sumušus nosį ima bėgti kraujas,

taip ir kurstant pyktį kyla vaidai.+

 2 Ką tau pasakyti, mano sūnau,

ką pasakyti, mano įsčių vaike,

ką, mano įžadų sūnau?+

 3 Neatiduok savo jėgų moterims,+

neik takais, kurie pražudo karalius.+

 4 Ne karaliams, Lemueli,

ne karaliams gerti vyną,

ne valdovams sakyti: „Kur manasis gėrimas?“+

 5 Juk apgirtę jie pamirštų įstatymą

ir iškraipytų varguolių teises.

 6 Verčiau duok išgerti žūstantiems,+

įpilk vyno tiems, kam gyvenimas apkartęs.+

 7 Tegul geria ir pamiršta savo skurdą,

teneprisimena savo vargų.

 8 Užtark tuos, kurie patys negali kalbėti,

gink visų žūstančiųjų teises.+

 9 Kalbėk ir teisk teisingai,

apgink paprastus, vargingus žmones.+

11 Vyro širdis ja pasitiki,

nieko jam netrūksta.

12 Visas savo gyvenimo dienas

ji daro jam tik gera, ne pikta.

13 Ji pasirūpina vilnos ir lino

ir mielai darbuojasi savo rankomis.+

14 Tarsi pirklio laivai,+

iš tolybių ji atsigabena maisto.

15 Ji keliasi dar su tamsa,

priruošia maisto šeimynai,

duoda davinį tarnaitėms.+

16 Nužiūrėjusi lauką, jį nuperka,

savo rankomis* įveisia vynuogyną.

17 Jos strėnos sujuostos,

rankos stiprios.+

18 Ji mato, kad jos prekyba klesti,

naktį jos žibintas negęsta.

19 Į ranką ji ima prieverpstę,

suėmusi laiko verpstuką.+

20 Ji atveria delną vargšui,

ištiesia ranką beturčiui.+

21 Kai iškrinta sniegas, dėl namiškių jai ramu,

nes visi šiltai* aprengti.

22 Ji pati pasisiuva antklodžių,

linas ir purpurinė vilna – jos apdaras.

23 Jos vyras žymus miesto vartuose,+

sėdi drauge su krašto seniūnais.

24 Ji siuva ir parduoda lino drabužius*,

pirkliams tiekia juostas.

25 Stiprybe ir žavesiu ji apsivilkusi,

į ateitį žvelgia su pasitikėjimu*.

26 Jos lūpose – išmintis,+

jai ant liežuvio – gerumo įstatymas*.

27 Ji prižiūri šeimynos darbą,

nevalgo tinginio duonos.+

28 Jos vaikai atsistoja ir ją laimina,

vyras irgi ją giria:

29 „Yra daug sumanių moterų,

bet tu pranoksti jas visas.“

30 Žavumas apgaulingas, grožis praeina*,+

o moteris, kuri bijo Jehovos, bus giriama.+

31 Atlyginkite jai už viską, ką ji daro,+

jos darbai tegarsina ją miesto vartuose.+