2. Eilutės su Dievo vardu graikiškojoje Šventojo Rašto dalyje

Pateikiame 237 vietų sąrašą, kur vardas Jehova sugrąžintas į Šventojo Rašto graikiškąją dalį „Naujojo pasaulio“ vertimo pagrindiniame tekste. (Dar žr. NW, p. 1565—1566.)

Mato 1:20, 22, 24; 2:13, 15, 19; 3:3; 4:4, 7, 10; 5:33; 21:9, 42; 22:37, 44; 23:39; 27:10; 28:2; Morkaus 1:3; 5:19; 11:9; 12:11, 29, 29, 30, 36; 13:20; Luko 1:6, 9, 11, 15, 16, 17, 25, 28, 32, 38, 45, 46, 58, 66, 68, 76; 2:9, 9, 15, 22, 23, 23, 24, 26, 39; 3:4; 4:8, 12, 18, 19; 5:17; 10:27; 13:35; 19:38; 20:37, 42; Jono 1:23; 6:45; 12:13, 38, 38; Apaštalų darbų 1:24; 2:20, 21, 25, 34, 39, 47; 3:19, 22; 4:26, 29; 5:9, 19; 7:31, 33, 49, 60; 8:22, 24, 25, 26, 39; 9:31; 10:33; 11:21; 12:7, 11, 17, 23, 24; 13:2, 10, 11, 12, 44, 47, 48, 49; 14:3, 23; 15:17, 17, 35, 36, 40; 16:14, 15, 32; 18:21, 25; 19:20; 21:14; Romiečiams 4:3, 8; 9:28, 29; 10:13, 16; 11:3, 34; 12:11, 19; 14:4, 6, 6, 6, 8, 8, 8, 11; 15:11; 1 Korintiečiams 1:31; 2:16; 3:20; 4:4, 19; 7:17; 10:9, 21, 21, 22, 26; 11:32; 14:21; 16:7, 10; 2 Korintiečiams 3:16, 17, 17, 18, 18; 6:17, 18; 8:21; 10:17, 18; Galatams 3:6; Efeziečiams 2:21; 5:17, 19; 6:4, 7, 8; Kolosiečiams 1:10; 3:13, 16, 22, 23, 24; 1 Tesalonikiečiams 1:8; 4:6, 15; 5:2; 2 Tesalonikiečiams 2:2, 13; 3:1; 2 Timotiejui 1:18; 2:19, 19; 4:14; Hebrajams 2:13; 7:21; 8:2, 8, 9, 10, 11; 10:16, 30; 12:5, 6; 13:6; Jokūbo 1:7, 12; 2:23, 23; 3:9; 4:10, 15; 5:4, 10, 11, 11, 14, 15; 1 Petro 1:25; 3:12, 12; 2 Petro 2:9, 11; 3:8, 9, 10, 12; Judo 5, 9, 14; Apreiškimo 1:8; 4:8, 11; 11:17; 15:3, 4; 16:7; 18:8; 19:6; 21:22; 22:5, 6.

Trumpoji Dievo vardo forma Jah įeina į graikišką žodį hallēlouia, kuris kilo iš hebrajų halelūjāh ir reiškia „girkite Jah“. Graikiškojoje Biblijos dalyje ši forma randama Apreiškimo 19:1, 3, 4, 6. (Plg. NW Psalmyno 104:35, išn.)

Verčiant graikiškąją Šventraščio dalį ir apsisprendžiant dėl Dievo vardo sugrąžinimo, buvo vengta interpretavimo ir visada remtasi hebrajiškąja dalimi. Taip pat žiūrėta, kad vardo vartosena derintųsi su turimais vertimais į hebrajų kalbą. Visose 237 vietose, kur šio vertimo pagrindiniame tekste pavartotas vardas Jehova, jis rašomas ir bent viename iš peržiūrėtų hebrajiškų vertimų.

Sunku būtų įsivaizduoti, kad pirmieji krikščionys cituodami Septuagintą šio vardo būtų vengę. Profesorius George Howard žurnale Biblical Archaeology Review (1978 m. kovas) pateikė tam svarių argumentų. Pavyzdžiui, jis remiasi „žymia rabinų raštų ištrauka (Talmudas, Šabāt 13.5)“, kurioje „minima eretikų raštų naikinimo problema (labai tikėtina, kad turimi omenyje ir žydų krikščionių raštai)“. Kokia tai buvo problema? „Eretikų raštuose vartojamas Dievo vardas, taigi, visus juos sunaikinus, jis taip pat būtų sunaikintas.“

Profesorius Howard toliau dėstė: „Pašalinus tetragramą, teologinis klimatas veikiausiai tapo kitoks, nei buvo pirmajame amžiuje, Naujojo Testamento laikotarpiu. Žydų Dievas, iki tol vadintas hebrajišku vardu, išskiriančiu jį iš visų kitų, išnykus tetragramai savo išskirtinumą iš dalies prarado.“