Laiškas Titui

1 Paulius, Dievo vergas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, — pagal Dievo išrinktųjų tikėjimą ir aiškų pažinimą tiesos, esančios darnoje su dievotumu, 2 sulig viltimi amžino gyvenimo, kurį prieš daugelį amžių pažadėjo negalintis meluoti Dievas, 3 paties skirtu metu atskleidęs savo žodį skelbimu, man patikėtu mūsų Gelbėtojo, Dievo, įsakymu, — 4 Titui, tikram savo vaikui bendrame tikėjime.

Malonė tau ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Kristaus Jėzaus, mūsų Gelbėtojo.

5 Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas negerai, ir miestuose viename po kito paskirtum vyresniuosius, kaip tau nurodžiau: 6 jei kas yra be priekaišto, vienos žmonos vyras, turintis tikinčius vaikus, kurie nekaltinami pasileidimu ir nėra maištingi. 7 Juk prižiūrėtojas, kaip Dievo prievaizdas, turi būti be priekaišto, ne savavalis, ne greitas rūstauti, ne įjunkęs į vyną, ne smurtautojas*, ne geidžiantis negarbingai pasipelnyti, 8 o svetingas, mylintis tai, kas gera, sveikos nuovokos, teisingas, ištikimas, susivaldantis, 9 mokymo išmonę tvirtai grindžiąs patikimuoju žodžiu, kad sugebėtų ir raginti sveiku mokymu, ir drausminti priešgyniaujančius.

10 Mat yra daug maištingų, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustymo šalininkų. 11 Juos būtina užčiaupti, nes jie verčia aukštyn kojom ištisas šeimynas, mokydami, kas nedera, kad galėtų negarbingai pasipelnyti. 12 Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai visuomet melagiai, pikti žvėrys, tingūs rajūnai.“

13 Šis liudijimas teisingas. Dėl to griežtai juos drausmink, kad būtų sveiko tikėjimo, 14 nekreiptų dėmesio į žydų pasakas ir tiesą atmetančių žmonių priesakus. 15 Tyriems viskas tyra, o suterštiems ir netikintiems nėra nieko tyra — jų ir protas, ir sąžinė suteršti. 16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, bet savo darbais jo išsižada. Jie pasibjaurėtini, neklusnūs, netikę jokiam geram darbui.

2 O tu kalbėk tai, kas dera su sveiku mokslu. 2 Vyresni vyrai tebūna nuosaikūs, rimti, sveikos nuovokos, sveiki tikėjimu, meile, ištverme. 3 Taip ir vyresnės moterys tesielgia šventai, tenebūna šmeižikės ar vyno vergės, tegul moko gero, 4 tepadeda jaunesnėms susiprasti, kad mylėtų savo vyrus ir vaikus, 5 būtų sveikos nuovokos, skaisčios, darbuotųsi namuose, būtų geros, klusnios savo vyrams, — kad apie Dievo žodį nebūtų piktai kalbama.

6 Jaunesnius vyrus irgi ragink, kad būtų sveikos nuovokos, 7 pats visais atžvilgiais rodydamas gerų darbų pavyzdį. Mokyk to, kas gryna, su visu rimtumu, 8 kalbėk sveikus žodžius, kuriems nėra ko prikišti, kad priešininkas būtų sugėdintas, negalėdamas pasakyti apie mus nieko blogo. 9 Vergai visais atžvilgiais teklauso savo šeimininkų, tegul stengiasi jiems įtikti, neatsikalbinėja, 10 nevagia — tegul visokeriopai rodo tikrą ištikimybę, kad visu kuo puoštų mūsų Gelbėtojo, Dievo, mokymą.

11 Juk yra pasirodžiusi Dievo malonė, teikianti visiems žmonėms išgelbėjimą, 12 mokanti mus, kad atsisakę bedievystės ir pasaulio geismų santūriai, teisiai ir dievotai gyventume dabartinėje santvarkoje, 13 laukdami laimingosios vilties, taip pat didžiojo Dievo ir mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovingojo pasirodymo. 14 Jis atidavė save už mus, kad atpirktų mus nuo visokios savivalės ir išgrynintų sau tautą, kaip ypatingą nuosavybę, uolią geriems darbams.

15 Kalbėk tai, ragink, drausmink su visu įsakmumu. Niekas tenedrįsta tavęs nepaisyti.

3 Vis primink jiems, kad būtų klusnūs, klausytų vadovybių, valdžių, kad būtų pasirengę kiekvienam geram darbui, 2 nieko neįžeidinėtų, būtų nevaidingi, supratingi*, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą. 3 Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, klaidinami, vergavome visokiems geismams ir malonumams, buvome apimti blogybės ir pavydo, bjaurūs, nekenčiantys vieni kitų.

4 O kai buvo parodytas mūsų Gelbėtojo, Dievo, maloningumas ir meilė žmonėms, 5 jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų nuveiktų teisumo darbų, o dėl savo paties gailestingumo, gyvybę teikiančiu nuplovimu ir atnaujindamas šventąja dvasia, 6 kurios dosniai mums išliejo per Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją, 7 kad, per jo* malonę pripažinti teisiais, taptume paveldėtojais pagal amžino gyvenimo viltį.

8 Tai patikimas žodis. Noriu, kad tu primygtinai aiškintum tuos dalykus, idant įtikėjusieji Dievą atsidėtų daryti gerus darbus. Visa tai gera ir naudinga žmonėms.

9 Venk kvailų ginčų, kilmės sąrašų, nesutarimų, vaidų dėl Įstatymo, — tai nenaudinga ir tuščia. 10 Su žmogumi, pasidavusiu į atskalūnystę, po pirmo ir antro perspėjimo nebeturėk reikalo, 11 žinodamas, kad jis išklydęs iš kelio, daro nuodėmę ir pats yra save pasmerkęs.

12 Kai būsiu atsiuntęs pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį, nes nutariau ten peržiemoti. 13 Įstatymo žinovą Zeną ir Apolą į kelionę išleisk gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų. 14 Mūsiškiai irgi tegul mokosi daryti gerus darbus, kad patenkintų būtinas reikmes ir kad neliktų bevaisiai.

15 Tave sveikina visi su manimi esantys. Pasveikink tuos, kuriems mes brangūs tikėjime.

Malonė su jumis visais.