2 Petro
1 Simonas Petras, Jėzaus Kristaus vergas ir apaštalas — tiems, kurie, kaip ir mes, yra įgiję lygiai vertingą tikėjimą dėl mūsų Dievo ir dėl Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumo.
2 Tedaugėja jums malonės ir ramybės* per Dievo ir Jėzaus, mūsų Viešpaties, aiškų pažinimą, 3 nes visa, kas reikšminga dėl gyvenimo ir dievotumo, jo dieviškoji galia padovanojo mums per aiškų pažinimą to, kuris pašaukė mus šlove ir dorybe. 4 Per šituos dalykus jis padovanojo mums brangiuosius ir didinguosius pažadus, kad per juos, pabėgę nuo sugedimo, išplitusio pasaulyje dėl geidulystės, taptumėte dieviškos prigimties dalininkais.
5 Todėl jūs savo ruožtu kuo uoliausiai stenkitės praturtinti savo tikėjimą dorybe, dorybę — pažinimu, 6 pažinimą — susivaldymu, susivaldymą — ištverme, ištvermę — dievotumu, 7 dievotumą — broliškumu, broliškumą — meile. 8 Juk jeigu šių dalykų turite, esate jų kupini, jie neleis jums likti neveikliems ar bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus aiškiame pažinime.
9 O kas jų neturi, yra aklas, užmerkęs akis, kad nematytų šviesos, pamiršęs, kad buvo apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių. 10 Todėl, broliai, kuo labiausiai stenkitės sutvirtinti savo pašaukimą ir išrinkimą; jei tai darote, tikrai nenupulsite. 11 Šitaip jums plačiai atsivers durys į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę.
12 Todėl aš visada būsiu pasirengęs priminti jums šiuos dalykus, nors žinote juos ir esate tvirti tiesoje, kurią turite. 13 Manau, jog teisingai darau žadindamas jus priminimais, kol dar esu šioje palapinėje*, 14 nes žinau, kad jau greitai mano palapinė bus nugriauta, kaip man leido suprasti ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus. 15 Tad aš kaskart darysiu visa, ką galiu, kad man išėjus jūs galėtumėte patys sau priminti šiuos dalykus.
16 Mes pasakojome jums apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir apie jo buvimą čia* ne remdamiesi gudriai išgalvotomis pasakomis, bet kaip savo akimis regėję jo didybę. 17 Mat jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai jam iš didingosios šlovės nuskambėjo žodžiai: „Šitas yra mano mylimasis sūnus; aš juo patenkintas.“ 18 Taip, mes girdėjome šiuos žodžius iš dangaus būdami su juo ant šventojo kalno.
19 Taigi pranašiškas žodis tapo mums dar patikimesnis, ir jūs gerai darote žvelgdami į jį tarsi į žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje (kol ims aušti diena ir patekės priešaušrio žvaigždė) — jūsų širdyse. 20 Visų pirma, jūs gi žinote, kad jokia Rašto pranašystė nėra kilusi iš kieno nors asmeninių aiškinimų, 21 nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet žmonės kalbėjo tai, kas nuo Dievo, vedami šventosios dvasios.