1 Korintiečiams
7 Dabar apie dalykus, dėl kurių rašėte: gerai daro vyras, jei neliečia moters. 2 Vis dėlto dėl ištvirkavimo paplitimo kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena moteris sau vyrą. 3 Vyras teatlieka pareigą žmonai, taip pat ir žmona vyrui. 4 Žmonos kūnas ne jos valioje, o vyro. Panašiai ir vyro kūnas ne jo valioje, o žmonos. 5 Neatimkite to vienas iš kito, nebent abipusiu sutarimu kuriam laikui, kad skirtumėte laiko maldai ir paskui vėl sueitumėte draugėn, — kad Šėtonas jūsų negundytų dėl jūsų nesusilaikymo. 6 Tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas. 7 Vis dėlto norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie, kaip ir aš. Aišku, kiekvienas turi savo dovaną nuo Dievo: vienas tokią, kitas — kitokią.
8 O nesusituokusiems ir našlėms sakau, kad jiems būtų gerai likti tokiems, kaip ir aš. 9 Bet jeigu jie negali susilaikyti, tegul tuokiasi, nes geriau jau tuoktis negu degti aistra.
10 Susituokusiems liepiu ne aš, bet Viešpats: žmona teneatsiskiria nuo vyro, 11 o jeigu jau atsiskirtų, tegul lieka netekėjusi arba tegul susitaiko su vyru. Vyras irgi tegul nepalieka žmonos.
12 Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka su juo gyventi, tegul jos nepalieka. 13 Taip pat moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul vyro nepalieka. 14 Mat netikintis vyras yra pašventintas dėl savo žmonos ir netikinti žmona yra dėl brolio* pašventinta. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. 15 Bet jeigu netikintysis nusprendžia atsiskirti, tegul atsiskiria. Tokiomis aplinkybėmis brolis ar sesuo nėra įpareigoti. Dievas yra pašaukęs jus ramybei. 16 Mat iš kur tu žinai, žmona, kad išgelbėsi vyrą? Arba iš kur tu žinai, vyre, kad išgelbėsi žmoną?
17 Kaip Jehova kiekvienam davė, kokį Dievas kiekvieną pašaukė, tegul jis taip ir gyvena. Taip aš nurodau visose bendruomenėse. 18 Kuris nors buvo pašauktas apipjaustytas? Tenemėgina tapti neapipjaustytu. Kuris nors pašauktas neapipjaustytas? Tenesidaro apipjaustymo. 19 Apipjaustymas nieko nereiškia ir neapipjaustymas nieko nereiškia, — tik Dievo įsakymų laikymasis. 20 Kokios padėties kiekvienas buvo pašauktas, tokios tegul ir pasilieka. 21 Vergas buvai pašauktas? Nesikrimsk dėl to. Bet jeigu gali tapti laisvas, pasinaudok ta galimybe. 22 Juk kiekvienas, kuris Viešpatyje, pašauktas vergas būdamas, yra Viešpaties atleistinis. Taip ir tas, kuris pašauktas laisvasis būdamas, yra Kristaus vergas. 23 Jūs buvote nupirkti, už jus buvo sumokėta kaina — nepasidarykite žmonių vergais. 24 Koks kiekvienas buvo pašauktas, broliai, toks tegul Dievo akivaizdoje ir pasilieka.
25 Dėl tų, kurie skaistūs, neturiu Viešpaties įsakymo, bet pareiškiu savo nuomonę kaip tas, kuris dėl Viešpaties gailestingumo yra patikimas. 26 Tad manau, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, žmogui geriausia likti tokiam, koks yra. 27 Esi susaistytas su žmona? Nesiek atsiskyrimo. Esi laisvas nuo žmonos? Neieškok žmonos. 28 Bet jeigu ir susituoktum, nenusidėtum. Ir jeigu skaistus susituoktų, nenusidėtų. Tačiau tokie turės kūno vargų, o aš noriu jus nuo jų apsaugoti.
29 Be to, broliai, štai ką jums sakau: laikas trumpas. Nuo šiol tie, kurie turi žmonas, tebūna tarsi neturėtų, 30 ir kurie verkia, — tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, — tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, — tarsi neįsigytų, 31 ir kurie naudojasi pasauliu, — tarsi iki galo jo neišnaudotų; mat šio pasaulio scena kinta. 32 Noriu, kad jūs neturėtumėte rūpesčių. Nevedusiam rūpi Viešpaties reikalai, — kaip įtikti Viešpačiui. 33 O vedusiam rūpi pasaulio reikalai, — kaip įtikti žmonai, 34 ir jis yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusiai moteriai ir mergelei rūpi Viešpaties reikalai, — būti šventai ir kūnu, ir dvasia. O ištekėjusiai rūpi pasaulio reikalai, — kaip įtikti vyrui. 35 Tai sakau jūsų pačių labui, norėdamas ne kilpą ant jūsų užmesti, bet paskatinti jus elgtis deramai ir neblaškomiems atsidėti Viešpaties tarnystei.
36 Vis dėlto jei kuris mano, kad su savo skaistybe elgiasi netinkamai, ir jeigu pats jaunatvės žydėjimas jau praėjęs, tegul taip ir bus, — tedaro kaip nori, jis nenusideda. Tegul jie tuokiasi. 37 Bet kas tvirtai širdyje apsisprendęs ir nėra kokios būtinybės verčiamas, kas yra pats savo valios šeimininkas ir savo širdyje yra nutaręs likti nesusituokęs*, tas gerai daro. 38 Taigi, kas atsisako savo skaistybės — kas tuokiasi, gerai daro, bet kas nesituokia, geriau daro.
39 Žmona susaistyta tol, kol jos vyras gyvas. Bet jeigu vyras miršta*, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje. 40 Tačiau ji bus laimingesnė, jeigu tokia ir pasiliks, — čia mano nuomonė, bet aš manau taip pat turįs Dievo dvasią.