1 Korintiečiams

13 Jeigu kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, būčiau kaip skardintis gongas ar žvangantys cimbolai*. 2 Ir jeigu turėčiau pranašavimo dovaną ir man būtų atverti visi slėpiniai bei visiškas žinojimas, ir jeigu turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau kalnus kilnoti, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas. 3 Ir jeigu išdalyčiau visą savo turtą kitiems pamaitinti, ir jeigu atiduočiau savo kūną, kad galėčiau pasididžiuoti, bet neturėčiau meilės, nebūtų man iš to jokios naudos.

4 Meilė kantri ir maloninga. Meilė nepavýdi, nesigiria, nesipučia, 5 nesielgia neprideramai, neieško savo naudos, nesusierzina, nelaiko nuoskaudų sąskaitos. 6 Ji nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa. 7 Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.

8 Meilė niekada nesibaigia. O dėl pranašavimo dovanų, — jos išnyks; dėl kalbėjimo kalbomis, — jis liausis; dėl žinojimo, — jis išnyks. 9 Juk mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies, 10 o kai ateis visybė, tai, kas yra iš dalies, išnyks. 11 Kai buvau mažas vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, samprotavau kaip vaikas, o kai tapau vyru, palikau, kas vaikiška. 12 Juk šiuo metu mes matome neaiškų pavidalą metaliniame veidrodyje, o tada matysime veidas į veidą. Šiuo metu aš pažįstu iš dalies, o tada pažinsiu gerai, kaip ir pats esu gerai pažintas. 13 O dabar lieka tikėjimas, viltis, meilė — šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.