1 Korintiečiams
10 Mat nenoriu, broliai, kad jūs nežinotumėte, jog mūsų protėviai visi buvo po debesimi, visi perėjo jūrą, 2 visi debesyje ir jūroje pasikrikštijo į Mozę, 3 visi valgė tą patį dvasinį maistą 4 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą — gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. 5 Vis dėlto dauguma jų Dievas nebuvo patenkintas ir jie liko gulėti dykumoje.
6 Tie įvykiai tapo mums pavyzdžiais, kad negeistume blogų dalykų, kaip anie geidė. 7 Ir nepasidarykite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų. Taip ir parašyta: „Žmonės sėdosi valgyti ir gerti, ir pakilo linksmintis.“ 8 Ir neištvirkaukime, kaip sykį kai kurie iš jų ištvirkavo ir krito per vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. 9 Ir nemėginkime Jehovos, kaip kai kurie iš jų mėgino ir žuvo nuo gyvačių. 10 Taip pat nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. 11 Visa tai jiems nutiko kaip pavyzdys ir buvo aprašyta įspėti mums, sulaukusiems santvarkų galo.
12 Todėl kas manosi stovįs, težiūri, kad neparpultų. 13 Jūs nesate patyrę jokio kitokio gundymo, kaip tik žmonėms įprastus. Dievas ištikimas — jis neleis jūsų gundyti virš jūsų jėgų, bet kartu su gundymu duos ir išeitį, kad pajėgtumėte atsilaikyti.
14 Todėl, mylimieji mano, bėkite nuo stabmeldystės. 15 Kalbu kaip nuovokiems žmonėms; patys spręskite apie tai, ką sakau. 16 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendrystė Kristaus kraujyje? Argi duonos paplotis, kurį laužome, nėra bendrystė Kristaus kūne? 17 Kadangi yra vienas paplotis, tai mes, nors mūsų daug, esame vienas kūnas — visi dalijamės tuo vienu papločiu.
18 Pažvelkite į kūniškąjį Izraelį: ar tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro dalininkai? 19 Tai ką aš sakau? Kad auka, paaukota stabui, ką nors reiškia? Ar kad pats stabas ką nors reiškia? 20 Ne, štai ką sakau: ką tautos aukoja, jos aukoja demonams, ne Dievui, o aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų dalininkais. 21 Negalite gerti iš Jehovos taurės ir iš demonų taurės, negalite valgyti nuo „Jehovos stalo“ ir nuo demonų stalo. 22 O gal „kurstome Jehovą pavyduliauti“? Negi esame už jį stipresni?
23 Viskas leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas leistina, bet ne viskas ugdo. 24 Niekas teneieško, kaip pačiam geriau, bet kaip kitam.
25 Valgykite viską, kas parduodama mėsos prekyvietėje, dėl sąžinės nieko neklausinėdami, 26 nes „Jehovai priklauso žemė ir tai, ko ji pilna“. 27 Jei kas nors iš netikinčių jus pasikviečia ir jūs norite pas jį nueiti, valgykite viską, ką jums patieks, dėl sąžinės nieko neklausinėdami. 28 Tačiau jeigu jums kas pasakytų: „Tai yra paaukota“, nevalgykite — dėl to, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės. 29 Kalbu ne apie paties sąžinę, o apie to kito žmogaus. Kamgi kito sąžinei teisti mano laisvę? 30 Jeigu aš valgau su padėka, kamgi turėtų apie mane piktai kalbėti dėl to, už ką dėkoju?
31 Taigi, ar valgote, ar geriate, ar ką kita darote, visa darykite Dievo šlovei. 32 Neduokite pagrindo piktintis nei žydams, nei graikams, nei Dievo bendruomenei, 33 kaip ir aš visiems visais atžvilgiais stengiuosi įtikti, neieškodamas naudos sau, bet daugeliui, kad būtų išgelbėti.