Romiečiams
1 Paulius, Jėzaus Kristaus vergas, pašauktas būti apaštalu, išskirtas skelbti Dievo gerąją naujieną — 2 o jis iš anksto ją pažadėjo per savo pranašus šventuosiuose raštuose — 3 apie jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo palikuonių, 4 Dievo Sūnumi patvirtintą šventumo dvasios galybėje prikėlimu iš mirusiųjų, — apie Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, 5 per kurį gavome malonę ir apaštalystę, kad dėl jo vardo rastųsi tikėjimo klusnumas visose tautose, 6 iš kurių ir jūs esate pašaukti priklausyti Jėzui Kristui: 7 visiems Dievo mylimiesiems, esantiems Romoje, pašauktiems šventiesiems.
Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.
8 Pirmiausia dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, nes visame pasaulyje kalbama apie jūsų tikėjimą. 9 Dievas, kuriam visa savo dvasia einu dievatarnystę dėl gerosios naujienos apie jo Sūnų, juk yra mano liudytojas, jog aš be paliovos, visuomet miniu jus savo maldose, 10 melsdamas, kad, jei tik įmanoma, galų gale man vis dėlto pasisektų Dievo valia pas jus atvykti. 11 Mat aš trokštu jus pamatyti, kad galėčiau pasidalyti su jumis kokia dvasine dovana jums sustiprinti, 12 tikriau tariant, kad visi galėtume pasidrąsinti vienas kito tikėjimu, — tiek jūsų, tiek mano.
13 Nenoriu, broliai, kad liktumėte nesužinoję, jog aš daugelį kartų ketinau pas jus atvykti, — iki šiol man vis sutrukdydavo, — kad ir tarp jūsų, kaip ir kitose tautose, rasčiau vaisiaus. 14 Esu skolingas tiek graikams, tiek barbarams*, tiek išmintingiems, tiek neišmanantiems, 15 tad nekantrauju ir jums Romoje paskelbti gerąją naujieną. 16 Gerosios naujienos aš nesigėdiju, juk ji yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiam: pirma žydui, paskui graikui. 17 Mat joje Dievo teisumas apreiškiamas per tikėjimą į tikėjimą, kaip parašyta: „Teisusis bus gyvas dėl tikėjimo.“
18 Mat Dievo rūstybė iš dangaus apreiškiama už visokią bedievystę ir neteisumą žmonių, kurie neteisumu užgniaužia tiesą. 19 Juk kas gali būti apie Dievą žinoma, jiems akivaizdu, nes Dievas jiems tai atskleidė. 20 Jo neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo — suvokiamos iš kūrinių. Taigi, jie nepateisinami. 21 Juk, pažinę Dievą, jie nešlovino jo kaip Dievo ir jam nedėkojo, bet per savo svarstymus paklydo tuštybėje ir neišmanios jų širdys aptemo. 22 Tvirtino esą išmintingi, o tapo kvaili 23 ir išmainė nepragaištančiojo Dievo šlovę į pragaištančio žmogaus, paukščių, keturkojų, roplių pavidalo atvaizdą.
24 Todėl Dievas pagal jų širdžių geismus atidavė juos netyrumui, kad patys terštų savo kūnus. 25 Jie Dievo tiesą iškeitė į melą, garbino kūrinius ir ėjo dievatarnystę jiems, o ne Kūrėjui, palaimintajam per amžius! Amen! 26 Štai kodėl Dievas atidavė juos gėdingam geidulingumui: jų moterys prigimtinius santykius iškeitė į priešingus prigimčiai; 27 panašiai ir vyrai, palikę prigimtinius santykius su moterimis, degte užsidegė geiduliu vienas kitam, vyrai su vyrais darydami begėdystes ir patys iš savęs atsiimdami savojo paklydimo vertą atpildą.
28 Kaip kad jiems nerūpėjo gerai pažinti Dievą, taip ir Dievas atidavė juos netinkamo protavimo valdžion, kad darytų, kas nedera. 29 Jie tapę pilni visokio neteisumo, nedorumo, gobšumo, blogybės, kupini pavydo, žudikiškumo, nesantaikos, apgaulės, piktavališkumo; šnibždeikos, 30 pagiežingi apkalbinėtojai, Dievo nekentėjai, įžūlūs, išpuikę, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklusnūs gimdytojams, 31 neišmanėliai, nesilaikantys susitarimo, neturintys prigimtinės meilės, negailestingi. 32 Nors puikiai žino teisingą Dievo sprendimą, kad tie, kurie šitaip elgiasi, verti mirties, jie ne tik patys tokius dalykus daro, bet ir tiems, kurie taip elgiasi, pritaria.