Apaštalų darbai
28 Išsigelbėję sužinojome, kad sala vadinasi Malta. 2 Barbarai* parodė mums ypatingą geraširdiškumą. Jie sukūrė ugnį ir mus visus maloniai priėmė, mat lijo lietus ir buvo šalta. 3 Kai Paulius pririnkęs uždėjo ant ugnies glėbį žagarų, išlindo dėl kaitros angis ir įsikirto jam į ranką. 4 Pamatę Pauliui ant rankos kabantį nuodingą padarą, barbarai vienas kitam kalbėjo: „Šitas žmogus, be abejonės, žmogžudys! Iš jūros išsigelbėjo, bet Teisingumas* vis tiek neleido likti gyvam.“ 5 Tačiau Paulius nupurtė tą gyvį į ugnį ir nė kiek nenukentėjo. 6 Jie laukė, kada jis nuo uždegimo ištins arba staigiai kris negyvas. Laukė ilgokai, bet matydami, kad nieko blogo Pauliui neatsitinka, padarė kitokią išvadą ir ėmė kalbėti, kad jis esąs dievas.
7 Netoli tos vietos buvo salos viršiausiojo, vardu Publijus, valdos. Jis mus svetingai priėmė ir tris dienas mumis draugiškai rūpinosi. 8 Taip sutapo, kad Publijaus tėvas gulėjo suimtas karštinės ir dizenterijos. Užėjęs pas jį, Paulius pasimeldė, uždėjo ant jo rankas ir išgydė. 9 Po to nutikimo ir kiti ligų turintys salos gyventojai ėjo pas jį ir buvo gydomi. 10 Jie pagerbė mus gausiomis dovanomis ir išplaukiant visu kuo aprūpino.
11 Išplaukėme po trijų mėnesių Aleksandrijos laivu, žiemojusiu saloje; to laivo ženklas buvo Dzeuso dvyniai*. 12 Atvykę į Sirakūzus, pabuvome juose tris dienas, 13 ir iš ten, darydami vingį, pasiekėme Regijų. Po dienos papūtė pietys ir antrąją dieną atvykome į Puteolus. 14 Čia radome brolių ir mus paprašė septynias dienas pas juos pasilikti. Taip mes pasiekėme Romą. 15 Tenykščiai broliai, išgirdę apie mus, atėjo iki Apijaus prekyvietės ir Trijų Tavernų mūsų pasitikti. Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo drąsos. 16 Kai atėjome į Romą, Pauliui buvo leista gyventi vienam, saugomam kareivio.
17 Po trijų dienų jis sukvietė žydų įtakinguosius. Tiems susirinkus, jis kalbėjo: „Vyrai, broliai! Nors niekuo nenusikaltau tautai ar protėvių papročiams, buvau iš Jeruzalės perduotas kaip kalinys į romėnų rankas. 18 Tie apklausę norėjo mane paleisti, nes nebuvo už ką bausti mirtimi. 19 Žydai prieštaravo, todėl man teko šauktis Cezario, bet ne tam, kad kuo nors apkaltinčiau savo tautą. 20 Kaip tik dėl to paprašiau jūsų, kad susitiktume ir pasikalbėtume, juk šia grandine esu surakintas dėl Izraelio vilties.“ 21 Jie Pauliui tarė: „Mes nesame gavę iš Judėjos laiškų apie tave, ir nė vienas iš atvykusių brolių nepranešė ir nepasakė apie tave nieko blogo. 22 Vis dėlto manome, kad verta pasiklausyti, kokios tavo pažiūros, mat iš tiesų žinome, kad šiai atskalai visur prieštaraujama.“
23 Paskyrę jam dieną, jie dar gausesniu būriu atėjo pas jį į namus. Paulius nuo ryto iki vakaro jiems dėstė — gerai paliudijo apie Dievo karalystę, įtikinėjo juos dėl Jėzaus tiek iš Mozės įstatymo, tiek iš Pranašų. 24 Vieni tikėjo tuo, ką jis sakė, kiti netikėjo. 25 Jiems tarpusavyje nesutariant ir jau skirstantis, Paulius tepasakė tiek:
„Taikliai šventoji dvasia jūsų protėviams kalbėjo per pranašą Izaiją: 26 ‘Eik pas šią tautą ir sakyk: „Girdėti girdėsite, bet niekaip nesuvoksite. Žiūrėti žiūrėsite, bet niekaip nematysite. 27 Šitų žmonių širdys surambėjo. Jie vangiai klausėsi ausimis ir užmerkė akis, kad tik akimis nepamatytų, ausimis neišgirstų, širdimi nesuvoktų, kad neatsiverstų ir aš jų nepagydyčiau.“’ 28 Todėl tebūna jums žinoma, kad šis Dievo išgelbėjimas yra siųstas kitoms tautoms, — jos ir išgirs.“ 29 —— *
30 Paulius ištisus dvejus metus gyveno išsinuomotame būste ir mielai priimdavo visus, kas pas jį užeidavo. 31 Jis skelbė jiems apie Dievo karalystę ir mokė apie Viešpatį Jėzų Kristų visiškai drąsiai ir netrukdomai.