Apaštalų darbai
25 Atkeliavęs į provinciją ir perėmęs valdžią, po trijų dienų Festas iš Cezarėjos nuvyko į Jeruzalę. 2 Ten aukštieji kunigai ir žydų įtakingieji apskundė jam Paulių. Jie Festą įkalbinėjo, 3 prašydami malonės, — kad pasiųstų atvesti Pauliaus į Jeruzalę, o patys ketino kelyje surengti pasalą ir su juo susidoroti. 4 Bet Festas atsakė, kad Paulius turi būti saugomas Cezarėjoje ir kad jis pats ketinąs netrukus ten vykti. 5 „Tad tegul tie, kas vadovauja tarp jūsų, keliauja su manimi, — tarė jis, — ir, jei tas vyras yra padaręs ką bloga, tegul jį kaltina.“
6 Pabuvęs pas juos ne daugiau kaip aštuonias ar dešimt dienų, jis atvyko į Cezarėją, o kitą dieną atsisėdo teismo pakyloje ir įsakė atvesti Paulių. 7 Atėjusį Paulių apstojo iš Jeruzalės atvykę žydai. Jie metė jam daug sunkių kaltinimų, bet įrodyti jų neįstengė.
8 Paulius gynėsi: „Aš niekuo nenusidėjau nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei Cezariui.“ 9 Festas, norėdamas pelnyti žydų palankumą, Pauliui atsakė: „Gal nori vykti į Jeruzalę ir ten mano akivaizdoje būti teisiamas dėl šių dalykų?“ 10 Bet Paulius tarė: „Aš stoviu priešais Cezario teismo pakylą, kur ir turėčiau būti teisiamas. Nepadariau žydams nieko bloga, kaip ir pats aiškiai matai. 11 Jei aš tikrai nusikaltau ir padariau ką nors verta mirties bausmės, neprašau nuo jos atleisti, bet jeigu kaltinimai, kuriuos jie man meta, nepagrįsti, niekas neturi teisės manęs jiems padovanoti. Aš šaukiuosi Cezario!“ 12 Tada Festas, pasikalbėjęs su patarėjais, atsakė: „Šaukeisi Cezario — vyksi pas Cezarį.“
13 Praėjus kelioms dienoms, į Cezarėją Festo pasveikinti atvyko karalius Agripa* ir Berenikė. 14 Jiems užsibuvus ten nemažai dienų, Festas išdėstė karaliui Pauliaus bylą sakydamas:
„Feliksas paliko įkalintą tokį vyrą 15 ir, kai buvau Jeruzalėje, aukštieji kunigai ir žydų vyresnieji man jį apskundė ir prašė nuteisti. 16 Bet aš jiems atsakiau, kad tarp romėnų nepriimta jokio žmogaus atiduoti šiaip, iš malonės, — kol kaltinamasis nesusitiko su savo kaltintojais akis į akį ir negavo galimybės gintis nuo kaltinimo. 17 Tad jiems čia atvykus aš nedelsiau: kitą dieną, atsisėdęs teismo pakyloje, įsakiau tą vyrą atvesti. 18 Atsistojo kaltintojai, bet jokio kaltinimo dėl piktadarysčių, apie kokias maniau išgirsiąs, taip ir neiškėlė. 19 Jie tik ginčijosi su juo dėl kažkokių savo dievogarbos klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą. 20 Suglumęs nežinojau, kaip tą ginčą spręsti, todėl paklausiau jo, ar nenorėtų vykti į Jeruzalę ir būti ten dėl šitų dalykų teisiamas. 21 Bet Paulius pareiškė norą būti saugomas iki Jo Aukštenybės sprendimo, tad ir įsakiau jį saugoti, kol pasiųsiu aukščiau — pas Cezarį.“
22 Agripa Festui tarė: „Aš ir pats norėčiau to žmogaus pasiklausyti.“ „Rytoj, — atsakė anas, — galėsi jo pasiklausyti.“ 23 Taigi rytojaus dieną Agripa ir Berenikė atėjo su didžia iškilme ir įžengė į priėmimo salę drauge su tribūnais ir iškiliais miesto vyrais. Festui davus įsakymą, buvo atvestas Paulius. 24 Festas prabilo: „Karaliau Agripa ir visi su mumis čia esantys vyrai! Jūs matote žmogų, dėl kurio visa daugybė žydų kreipėsi į mane tiek Jeruzalėje, tiek čia, ir šaukė, kad jam nevalia ilgiau gyventi. 25 Bet aš supratau, jog jis nėra padaręs nieko, kas verta mirties. Tad kai jis šaukėsi Jo Aukštenybės, nusprendžiau jį išsiųsti. 26 Tik neturiu nieko tikra, ką galėčiau apie jį savo viešpačiui parašyti. Todėl atvedžiau jį jūsų akivaizdon, pirmiausia tavo, karaliau Agripa, kad po apklausos turėčiau ką parašyti. 27 Mat man atrodo neprotinga siųsti kalinį ir nenurodyti jam iškeltų kaltinimų.“