Apaštalų darbai
23 Įdėmiai apžvelgęs sinedrioną, Paulius tarė: „Vyrai, broliai! Iki šios dienos aš Dievo akivaizdoje veikiau su visiškai gryna sąžine.“ 2 Vyriausiasis kunigas Ananijas liepė greta stovintiems trenkti jam per burną. 3 Paulius tada jam pasakė: „Dievas trenks tau, siena tu pabaltinta! Sėdi čia, kad teistum mane pagal Įstatymą, ir liepi man trenkti peržengdamas Įstatymą?!“ 4 Stovintys šalia tarė: „Tu įžeidinėji vyriausiąjį Dievo kunigą?!“ 5 Paulius pasakė: „Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: ‘Nekalbėk blogai apie savo tautos vadovą.’“
6 Atkreipęs dėmesį, kad viena dalis yra sadukiejai, o kita — fariziejai, Paulius sinedrione sušuko: „Vyrai, broliai! Aš fariziejus, fariziejų sūnus, o esu teisiamas už mirusiųjų prisikėlimo viltį!“ 7 Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo kivirčas, ir susirinkimas pasidalijo, 8 mat sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei jokio angelo, nei dvasios, o fariziejai visa tai išpažįsta. 9 Taigi kilo didelis triukšmas. Kai kurie Raštų žinovai iš fariziejų grupės atsistoję įnirtingai tvirtino: „Mes nerandame šitame žmoguje nieko blogo. Juk jeigu jam kalbėjo dvasia ar angelas...“ 10 Kivirčas labai paaštrėjo, todėl tribūnas, pabijojęs, kad jie Pauliaus nesudraskytų, įsakė kareivių daliniui nulipti žemyn, išplėšti jį iš jų ir nuvesti į kareivines.
11 Kitą naktį šalia jo atsistojo Viešpats ir pasakė: „Būk drąsus, nes kaip tu gerai paliudijai apie mane Jeruzalėje, taip tau reikės liudyti ir Romoje.“
12 Dienai atėjus, žydai ėmė rengti sąmokslą. Jie susisaistė prakeiksmu, kad nei valgys, nei gers, kol Pauliaus nenužudys. 13 Tą sąmokslą rengė ir priesaiką davė daugiau kaip keturiasdešimt žmonių. 14 Nuėję pas aukštuosius kunigus ir vyresniuosius, jie kalbėjo: „Mes susisaistėme prakeiksmu, kad neimsime nieko į burną, kol nenužudysime Pauliaus. 15 Todėl dabar drauge su sinedrionu praneškite tribūnui, kad atvestų jį žemyn pas jus, — esą jūs norite nuodugniau ištirti jo bylą. O mes, jam dar nepriartėjus, būsime pasirengę su juo susidoroti.“
16 Tačiau apie jų rengiamą pasalą nugirdo Pauliaus sesers sūnus ir atėjęs į kareivines Pauliui apie tai pranešė. 17 Tada Paulius pasikvietė vieną iš šimtininkų ir tarė: „Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną — jis turi jam kai ką pranešti.“ 18 Tas, pasiėmęs jį su savimi, nuvedė pas tribūną ir pasakė: „Kalinys Paulius pasikvietė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį, nes jis turi tau kažką pasakyti.“ 19 Tribūnas, paėmęs tą už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: „Ką turi man pranešti?“ 20 Šis sakė: „Žydai susitarė tavęs prašyti, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, tarsi jie ketintų išsiaiškinti apie jį kai ką nuodugniau. 21 Tačiau tu nesileisk jų įkalbamas, nes daugiau kaip keturiasdešimt jų vyrų Pauliaus tyko. Tie vyrai susisaistė prakeiksmu, kad nevalgys ir negers, kol su juo nesusidoros. Dabar jie pasirengę ir laukia tavo sutikimo.“ 22 Tada tribūnas jaunuolį paleido ir paliepė: „Niekam neprasitark, kad man apie tai pranešei.“
23 Tribūnas pasišaukė du šimtininkus ir tarė: „Parenkite du šimtus kareivių, taip pat septyniasdešimt raitininkų ir du šimtus ietininkų žygiuoti į Cezarėją trečią* nakties valandą. 24 Parūpinkite ir arklių, kad Paulius būtų saugiai raitomis nugabentas pas valdytoją Feliksą.“ 25 Ir jis parašė laišką su tokiu tekstu:
26 „Klaudijus Lisijas prakilniausiajam valdytojui Feliksui: būk pasveikintas! 27 Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir jau ketino su juo susidoroti. Bet aš su kareiviais atskubėjau ir jį išgelbėjau, sužinojęs, kad jis Romos pilietis. 28 Norėdamas išsiaiškinti, dėl ko žydai jį kaltina, nuvedžiau į jų sinedrioną. 29 Sužinojau, kad jie kaltina jį dėl savo Įstatymo klausimų. Bet jis nebuvo apkaltintas niekuo, už ką baudžiama mirtimi ar kalėjimo pančiais. 30 Kadangi man buvo pranešta, jog prieš šį vyrą rengiamas sąmokslas, nedelsdamas išsiunčiau jį pas tave ir įsakiau kaltintojams pateikti jam kaltinimus tavo akivaizdoje.“
31 Tad kareiviai, kaip jiems buvo įsakyta, paėmė Paulių ir nugabeno nakčia į Antipatridę. 32 Kitą dieną leido raitininkams keliauti su juo toliau, o patys sugrįžo į kareivines. 33 Atvykę į Cezarėją, raitininkai įteikė valdytojui laišką ir pristatė jam Paulių. 34 Valdytojas, perskaitęs laišką, pasiteiravo, iš kokios jis provincijos. Sužinojęs, kad iš Kilikijos, 35 tarė: „Aš išklausysiu tavo reikalą, kai atvyks ir tavo kaltintojai.“ Tada įsakė saugoti Paulių Erodo pretorijuje.