Apaštalų darbai
10 Cezarėjoje buvo toks vyras, vardu Kornelijus, vadinamojo italikų dalinio šimtininkas*. 2 Kornelijus buvo dievotas žmogus, drauge su visais savo namiškiais bijojo Dievo. Jis dosniai šelpdavo* žmones ir Dievui nuolat karštai melsdavosi. 3 Apie devintą valandą dienos jis regėjime aiškiai išvydo: pas jį ateina Dievo angelas ir taria: „Kornelijau!“ 4 Įsmeigęs į jį akis ir išsigandęs šis ištarė: „Ką, Viešpatie?“ Angelas pasakė: „Tavo maldos ir gailestingumo dovanos pakilo Dievo akivaizdon kaip priminimas. 5 Taigi nusiųsk dabar vyrus į Jopę ir pakviesk tokį Simoną, pramintą Petru. 6 Jis svečiuojasi pas vieną odininką, Simoną, kurio namas prie jūros.“ 7 Kai angelas baigė su juo kalbėti ir pasitraukė, Kornelijus pasišaukė du savo namų tarnus ir dievotą kareivį iš nuolatinių savo parankinių, 8 viską jiems papasakojo ir išsiuntė į Jopę.
9 Kitą dieną, jiems keliaujant ir artinantis prie miesto, apie šeštą valandą Petras užlipo ant plokščiastogio melstis. 10 Jis pasijuto labai alkanas ir panoro užvalgyti. Kol valgis buvo ruošiamas, Petras patyrė nežemišką būseną: 11 išvydo atsivėrusį dangų ir kažkokį padėklą, tarsi didelę lino drobulę, už keturių kampų nuleidžiamą ant žemės. 12 Jame buvo visokiausių žemės keturkojų ir roplių bei dangaus paukščių. 13 Jam pasigirdo balsas: „Kelkis, Petrai, pjauk juos ir valgyk!“ 14 Bet Petras atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie, aš juk niekuomet nesu valgęs nieko suteršto ir nešvaraus.“ 15 Ir vėl, antrą kartą, balsas į jį prabilo: „To, ką Dievas apvalė, tu nebevadink suterštu.“ 16 Tai įvyko ir trečią kartą, ir padėklas buvo bemat paimtas į dangų.
17 Kol Petras suglumęs svarstė savyje, ką jo matytasis regėjimas galėtų reikšti, štai Kornelijaus siųsti vyrai, išsiteiravę, kur Simono namai, sustojo prie vartų. 18 Jie šūktelėję paklausė, ar ten svečiuojąsis Simonas, pramintas Petru. 19 Petrui tebemąstant apie regėjimą, dvasia pasakė: „Štai tavęs ieško trys vyrai. 20 Stokis, lipk žemyn ir nė nedvejodamas eik su jais, nes tai aš juos siunčiau.“ 21 Tad Petras nulipo pas tuos vyrus ir tarė: „Štai aš ir esu tas, kurio ieškote. Kokiu reikalu jūs čia?“ 22 Tie atsakė: „Šimtininkas Kornelijus, teisus ir Dievo bijantis vyras, apie kurį visa žydų tauta gerai atsiliepia, per šventąjį angelą gavo dieviškąjį nurodymą pasikviesti tave į savo namus ir išklausyti, ką tu pasakysi.“ 23 Tad jis pakvietė juos vidun ir priėmė pasisvečiuoti.
Kitą dieną pakilęs iškeliavo su jais. Jį lydėjo ir keli broliai iš Jopės. 24 Dar kitą dieną atėjo į Cezarėją. Kornelijus jų laukė, susikvietęs savo giminaičius ir artimiausius draugus. 25 Petrui įėjus, Kornelijus jį pasitiko ir parpuolęs po kojų išreiškė jam pagarbą. 26 Bet Petras jį pakėlė sakydamas: „Kelkis, juk ir aš tesu žmogus.“ 27 Kalbėdamasis su juo Petras įžengė vidun ir išvydęs daug susirinkusių žmonių 28 jiems tarė: „Jūs gerai žinote, kad žydui neleidžiama bičiuliautis su svetimtaučiu ar prie jo artintis. Tačiau Dievas man parodė, kad jokio žmogaus neturiu vadinti suterštu ar nešvariu. 29 Štai kodėl pakviestas aš neprieštaraudamas atėjau. Dabar tad klausiu, kokiu reikalu manęs siuntėte.“
30 Kornelijus atsakė: „Prieš keturias dienas meldžiausi savo namuose devintą valandą — tą pačią kaip dabar, ir štai: priešais mane stovi vyras spindinčiu apdaru 31 ir sako: ‘Kornelijau, tavo malda išklausyta ir tavo gailestingumo dovanos prisimintos Dievo akivaizdoje. 32 Tad pasiųsk į Jopę pakviesti Simono, praminto Petru. Jis svečiuojasi odininko Simono namuose, prie jūros.’ 33 Taigi aš iš karto tavęs pasiunčiau, ir tu labai malonus, kad čia atvykai. Dabar mes visi štai esame Dievo akivaizdoje, kad išklausytume visa, ką Jehova tau liepė pasakyti.“
34 Tada Petras atvėręs lūpas pasakė: „Dabar aš tikrai suprantu, kad Dievas nėra šališkas, — 35 jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu. 36 Jis pasiuntė žodį Izraelio sūnums ir paskelbė jiems gerąją naujieną apie taiką* per Jėzų Kristų; šis yra visų Viešpats. 37 Jūs žinote, apie ką po krikšto, kurį skelbė Jonas, buvo kalbama visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, — 38 būtent apie Jėzų iš Nazareto: kaip Dievas patepė jį šventąja dvasia ir galia, kaip jis vaikščiojo darydamas gera ir gydydamas visus Velnio engiamuosius; mat Dievas buvo su juo. 39 Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs tiek žydų krašte, tiek Jeruzalėje; o jie su juo susidorojo, pakabindami ant stulpo*. 40 Trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido pasirodyti, 41 beje, ne visiems žmonėms, o mums, Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, — mes su juo valgėme ir gėrėme po jo prisikėlimo iš mirusiųjų. 42 Jis mums liepė paskelbti žmonėms ir gerai paliudyti, jog jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. 43 Visi pranašai apie jį liudija, — kad kiekvienas jį tikintis gauna jo vardu nuodėmių atleidimą.“
44 Petrui apie visa tai tebekalbant, ant visų, kurie klausėsi žodžio, nusileido šventoji dvasia. 45 Su Petru atėję tikintieji, būdami iš apipjaustytųjų, labai stebėjosi, kad šventosios dvasios dovana išliejama ir ant kitataučių. 46 Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą. Petras į tai atsiliepė: 47 „Argi gali kas nors uždrausti krikštytis vandenyje tiems, kurie kaip ir mes gavo šventąją dvasią?“ 48 Ir jis liepė pakrikštyti juos Jėzaus Kristaus vardu. Tada jie paprašė jį keletą dienų pas juos pasilikti.