Anuomet, kai apaštalas Jonas parašė savo trečiąjį laišką, kai kas ėmė skleisti klaidingus mokymus ir skaldyti bendruomenę. Bet ištikimi krikščionys jų įtakai nepasidavė. „Kai kurie [...] eina tiesos keliu“, – rašė Jonas. Jie buvo nusistatę klausyti Jehovos ir „laikytis jo įsakymų“ (2 Jn 4, 6). Suprantama, tokia ištikimybė džiugino ir apaštalą, ir patį Jehovą (Pat 27:11). Ko iš to pasimokome? Kad ištikimybė veda į džiaugsmą (1 Jn 5:3). Pavyzdžiui, mums patiems gera žinoti, kad savo elgesiu šloviname Jehovą. Ir Jehova laimingas, jei atmetame pasaulio pagundas ir laikomės tiesos. Tuo džiaugiasi ir jo angelai danguje (Lk 15:10). Ir visi mes, be abejo, gėrimės savo bendratikių ištikimybe ir ištverme (2 Tes 1:4). O kiek bus džiaugsmo, kai ši sena santvarka nueis į pražūtį! Būsime kupini pasitenkinimo, kad Šėtono valdomame pasaulyje iki pat galo likome atsidavę savo Dievui. w24.11 12–13 ¶17–18

Kiek laiko dera skirti stebėjimams, prieš pasiūlant draugauti? Jei siūlysies draugauti per greitai, gali pasirodyti impulsyvus (Pat 29:20). Kita vertus, per ilgai nedelsk, kad jis ar ji nepalaikytų tavęs neryžtingu, ypač jeigu jau pastebėjo tavo susidomėjimą (Mok 11:4). Prieš pasisakydamas apie savo ketinimus neprivalai įsitikinti, kad su tuo žmogumi susituoksi. Tiesiog turi būti tikras, kad pats esi pasirengęs santuokai ir kad tas žmogus tau galėtų būti tinkama pora. O kaip, jei kas nors kitas susidomi tavimi? Jeigu neturi ketinimo draugauti, aiškiai duok tai suprasti. Nederėtų suteikti žmogui nepagrįstų lūkesčių, taip gali jį įskaudinti (Ef 4:25). w24.05 22–23 ¶9–10

Į dangaus Karalystę bus paimti tik tie asmenys, kuriuos Dievas iš tikro patepė šventąja dvasia ir kurie liks jam ištikimi iki galo. Pateptieji, kurie nustos dvasiškai budėti, nebus drauge su „išrinktaisiais“ paimti į dangų (Mt 24:31). Tarp kitko, Jėzaus žodžiai – vertingas įspėjimas ne vien pateptiesiems. Visi krikščionys turi išlikti dvasiškai budrūs ir ištikimi Jehovai. Mes gerai pažįstame Jehovą, tad jo sprendimais visiškai pasitikime. Neturėtume suabejoti Jehovos teisingumu, jeigu jis ir šiomis dienomis kuriuos nors ištikimus tarnus patepa šventąja dvasia. Atminkime, ką Jėzus kalbėjo palyginime apie vynuogyną (Mt 20:​1–16). Netgi tie, kas buvo nusamdyti vėliausiai, 11 valandą, gavo tą patį atlygį, kaip ir įdarbintieji anksčiau. Panašiai ir su pateptaisiais. Nesvarbu, kuriuo metu jie pašaukiami. Jeigu liks Jehovai ištikimi iki galo, visi gaus dangiškąjį apdovanojimą. w24.09 24 ¶15–17