Pats svarbiausias tavo gyvenime sprendimas buvo pasiaukoti Jehovai ir įsilieti į jo garbintojų šeimą. Dievas nori, kad visi taip apsispręstų. Kodėl? Jis siūlo savo draugystę ir amžino gyvenimo dovaną (Įst 30:​19, 20; Gal 6:​7, 8). Bet Jehova nė vieno žmogaus neverčia jam tarnauti, leidžia patiems rinktis gyvenimo kelią. O kaip tada, jei pasikrikštijęs Dievo tarnas sunkiai nusideda – sulaužo jo įstatymą? Jei dėl to neatgailaus, turės būti pašalintas iš krikščionių bendruomenės (1 Kor 5:13). Bet Jehova ir tokiu atveju tikisi, kad nuklydėlis pas jį sugrįš. Juk jis net savo Sūnų siuntė gyvybės paaukoti, kad galėtų atleisti atgailaujantiems nusidėjėliams. Mūsų Dievas su meile ragina nusižengusius apsigalvoti (Zch 1:3; Rom 2:4; Jok 4:8). w24.08 14 ¶1–2

Anuomet, kai apaštalas Jonas parašė savo trečiąjį laišką, kai kas ėmė skleisti klaidingus mokymus ir skaldyti bendruomenę. Bet ištikimi krikščionys jų įtakai nepasidavė. „Kai kurie [...] eina tiesos keliu“, – rašė Jonas. Jie buvo nusistatę klausyti Jehovos ir „laikytis jo įsakymų“ (2 Jn 4, 6). Suprantama, tokia ištikimybė džiugino ir apaštalą, ir patį Jehovą (Pat 27:11). Ko iš to pasimokome? Kad ištikimybė veda į džiaugsmą (1 Jn 5:3). Pavyzdžiui, mums patiems gera žinoti, kad savo elgesiu šloviname Jehovą. Ir Jehova laimingas, jei atmetame pasaulio pagundas ir laikomės tiesos. Tuo džiaugiasi ir jo angelai danguje (Lk 15:10). Ir visi mes, be abejo, gėrimės savo bendratikių ištikimybe ir ištverme (2 Tes 1:4). O kiek bus džiaugsmo, kai ši sena santvarka nueis į pražūtį! Būsime kupini pasitenkinimo, kad Šėtono valdomame pasaulyje iki pat galo likome atsidavę savo Dievui. w24.11 12–13 ¶17–18

Kiek laiko dera skirti stebėjimams, prieš pasiūlant draugauti? Jei siūlysies draugauti per greitai, gali pasirodyti impulsyvus (Pat 29:20). Kita vertus, per ilgai nedelsk, kad jis ar ji nepalaikytų tavęs neryžtingu, ypač jeigu jau pastebėjo tavo susidomėjimą (Mok 11:4). Prieš pasisakydamas apie savo ketinimus neprivalai įsitikinti, kad su tuo žmogumi susituoksi. Tiesiog turi būti tikras, kad pats esi pasirengęs santuokai ir kad tas žmogus tau galėtų būti tinkama pora. O kaip, jei kas nors kitas susidomi tavimi? Jeigu neturi ketinimo draugauti, aiškiai duok tai suprasti. Nederėtų suteikti žmogui nepagrįstų lūkesčių, taip gali jį įskaudinti (Ef 4:25). w24.05 22–23 ¶9–10