Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • wp17 Phau 3 sab 4-7
  • Nyob Puv 120 Xyoo Xwb Lov? Phau Vajlugkub Qhia Li Cas?

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Nyob Puv 120 Xyoo Xwb Lov? Phau Vajlugkub Qhia Li Cas?
  • Phau Tsom Faj (Tseb Tawm)—2017
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • PHAU VAJLUGKUB QHIA QHOV TSEEB
  • KEV NTSEEG CUAV HUAM VAM
  • “QHOV TSEEB YUAV TSO NEJ NYOB YWJ PHEEJ”
  • Cov Tuag Mus Dua Twg Lawm?
    Phau Vajlugkub Qhia Txog Dabtsi Tiag?
Phau Tsom Faj (Tseb Tawm)—2017
wp17 Phau 3 sab 4-7
Tus tuag hauv qhov ntxa

THAWJ ZAJ | NYOB PUV 120 XYOO XWB LOV? PHAU VAJLUGKUB QHIA LI CAS?

Nyob Puv 120 Xyoo Xwb Lov? Phau Vajlugkub Qhia Li Cas?

Thaum peb nyeem phau Vajlugkub hauv Chiv Keeb tshooj 1, peb pom tias Vajtswv tsim ib tug txivneej npe hu ua Adas. Vajtswv hais rau nws tias: “Txhua yam txiv ntoo hauv lub vaj no koj noj tau huvsi, tiamsis tsob ntoo uas pub kom paub qhov zoo qhov phem, koj tsis txhob noj cov txiv kiag li, yog hnub twg koj noj koj yuav tuag.” (Chiv Keeb 2:16, 17) Qhov no qhia meej tias yog Adas mloog Vajtswv lus, nws yuav tsis tuag li. Nws yuav tau nyob mus ib txhis hauv lub vaj Edee.

Adas thiab Eva thaum nkawd laus heev lawm

Tu siab kawg li uas Adas tsis khaws Vajtswv tej lus, es xaiv txojsia nyob mus ib txhis. Thaum Eva muab lub txiv cev rau nws, nws cia li txais mus noj lawm. (Chiv Keeb 3:1-6) Nimno peb raug ntau yam teeb meem yog tim txojkev txhaum ntawd. Tus Tubtxib Povlauj hais li no: “Lub txim tshwm los rau hauv lub ntiajteb yog tim tib leeg, thiab txojkev tuag tshwm los yog tim lub txim ntawd, thiab txojkev tuag kis mus rau ib tsoom neeg txhua tus vim yog neeg txhua tus ua txhaum muaj txim.” (Loos 5:12) “Tib leeg” ntawd yog Adas ntag. Tiamsis nws txojkev txhaum yog dabtsi? Vim li cas qhov ntawd thiaj ua rau nws tuag?

Qhov uas Adas txhob txwm tsis mloog Vajtswv lus thiab hla Vajtswv txoj kevcai yog kev txhaum. (1 Yauhas 3:4) Vajtswv twb hais rau Adas tias lub txim rau txojkev txhaum yog kev tuag. Yog Adas mloog Vajtswv lus, ces nws thiab nws tej xeeb leej xeeb ntxwv yuav tsis muaj txim thiab yuav tsis tuag ib zaug li. Vajtswv tsis yog tsim tibneeg kom txawj tuag. Nws tsim tibneeg kom muaj txojsia nyob mus ib txhis.

Peb pom tias muaj tseeb li phau Vajlugkub hais, kev tuag yeej “kis mus rau ib tsoom neeg” lawm tiag. Tiamsis thaum tibneeg tuag, puas tseem tshuav ib tug ntsuj plig nyob tom qab? Coob tus xav tias tibneeg muaj ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag. Yog muaj li ntawd, ces twb yog Vajtswv dag Adas xwb. Vajtswv twb hais lawm tias lub txim yog kev tuag. Tiamsis yog tibneeg tseem muaj ib feem ciaj mus nyob qhovtwg, ces kuj tsis yog tuag tiag. Kuj yog Vajtswv dag Adas xwb, puas yog? Tiamsis phau Vajlugkub hais tias: “Vajtswv tsis txawj dag.” (Henplais 6:18) Ua li, leejtwg yog tus dag? Xatas yog tus dag. Nws dag Eva tias: “Neb yeej yuav tsis tuag li.”​—Chiv Keeb 3:4.

Yog tibneeg tsis muaj ib tug ntsuj plig mus nyob qhovtwg, lawv tuag mus dua twg lawd?

PHAU VAJLUGKUB QHIA QHOV TSEEB

Chiv Keeb tshooj 1 hais tias: “Vajtswv [Yehauvas] muab hmoov av los puab tsim ua neeg, thiab tshuab pa ciaj sia rau hauv nws lub qhov ntswg, mas neeg thiaj li ciaj sia.” Cov lus “neeg thiaj li ciaj sia” yog los ntawm lo lus Henplais nefe (ne’phesh)a uas txhais tias ‘tus uas txawj ua pa.’​—Chiv Keeb 2:7.

Phau Vajlugkub qhia tias Vajtswv “tshuab pa” rau Adas, nws thiaj li ciaj sia. Phau Vajlugkub tsis qhia tias Vajtswv muab ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag tso rau hauv Adas lub cev. Txawm koj nrhiav phau Vajlugkub twg los, yeej tsis muaj ib nqes qhia tias tibneeg muaj ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag.

Yog phau Vajlugkub twb tsis qhia tias tibneeg muaj ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag, vim li cas tej kev ntseeg ho qhia li ntawd? Cia peb mus kawm seb puag thaum ub xub pib li cas hauv tebchaws Iyi.

KEV NTSEEG CUAV HUAM VAM

Hawlodadis (Herodotus) yog ib tug yawg Kili sau keeb kwm uas nyob kwv lam xyoo 401-500 ua ntej Yexus. Nws sau tias cov neeg Iyi yog ‘thawj haiv neeg uas ntseeg tias tibneeg muaj ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag.’ Cov neeg Npanpiloo los kuj ntseeg ib yam li ntawd thiab. Thaum Alexadaw Tus Loj ntaus yeej sab Midaus Ij (Middle East) rau xyoo 332 ua ntej Yexus, cov xibhwb Kili twb qhia txojkev ntseeg no rau coob leej ntau tus lawm. Tsis ntev xwb, txojkev ntseeg no thiaj nrov ncha mus thoob plaws lub Tuam Ceeb Kili.

Txawm koj nrhiav phau Vajlugkub twg los, yeej tsis muaj ib nqes qhia tias tibneeg muaj ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag

Thawj 100 xyoo, Yudai 2 pawg ntseeg hu ua Exees (Essenes) thiab Falixai puavleej ntseeg tias thaum tibneeg tuag, muaj ib tug ntsuj plig uas tseem ciaj mus nyob lwm qhov lawm. Ib phau ntawv tshawb fawb hais tias: ‘Cov Kili tus xibhwb Plhedaus (Plato) qhia tias tibneeg muaj ib tug ntsuj plig tsis txawj tuag, cov Yudai cia li mus txuam txojkev ntseeg ntawd lawm.’ (The Jewish Encyclopedia) Tus yawg Yudai uas sau keeb kwm hu ua Ntsauxifa (Josephus) hais tias txojkev ntseeg no tsis yog lawv kawm hauv phau Vajlugkub los. Tiamsis yog lawv kawm ntawm cov tub txawg tub ntse Kili tej dab neeg thiab kwv huam los xwb.

Ntev mus ntev tuaj, ntau haiv neeg txawm pib coj Kili tej kev lig kevcai lawm. Cov Khixatia los kuj pib coj li ntawd thiab. Tus yawg sau keeb kwm hu ua Yauna Leedawlee (Jona Lendering) hais tias, ‘Plhedaus qhia tias thaum ntej tibneeg tus ntsuj plig nyob ib thaj chaw kaj siab lug. Tiamsis nimno tibneeg poob los rau hauv lub qab ntuj uas tsaus nti, tsis paub tog twg li lawm. Vim nws qhia li no, thiaj yoojyim heev rau cov Khixatia muab txojkev ntseeg no los txuam rau lawv txoj.’ Yog li ntawd, lub koom txoos Khixatia cuav thiaj li muab txojkev ntseeg no los ua ib lub hauv paus ntsiab lus rau lawv coj.

“QHOV TSEEB YUAV TSO NEJ NYOB YWJ PHEEJ”

Thawj 100 xyoo, tus tubtxib Povlauj ceeb toom tias: “Yuav muaj qee leej tso kev ntseeg tseg tig mus ntseeg . . . tej lus uas dab qhia.” (1 Timaute 4:1) Yeej muaj tseeb li ntawd tiag! Txojkev ntseeg tias muaj ib tug ntsuj plig uas tsis txawj tuag yog tej lus cuav “uas dab qhia” xwb. Tsis yog los ntawm phau Vajlugkub los, tiamsis los ntawm tej kev ntseeg cuav thiab tibneeg lub tswvyim puag thaum ub los xwb.

Peb zoo siab kawg uas Yexus hais tias: “Nej yuav paub qhov tseeb, thiab qhov tseeb yuav tso nej nyob ywj pheej.” (Yauhas 8:32) Thaum peb kawm qhov tseeb hauv phau Vajlugkub, qhov tseeb tso peb dim ntawm tej kev ntseeg cuav uas saib tsis taus Vajtswv. Tsis tas li ntawd xwb, qhov tseeb hauv Vajtswv Txojlus kuj tso peb nyob ywj pheej, tsis ntshai cov tuag thiab tsis raug tej kev lig kevcai cuav khi lawm.​—Saib lub ntsiab me “Cov Tuag Mus Dua Twg Lawm?”

Tus Tswv Tsim tsis yog lam tsim noob neej los nyob hauv ntiajteb 70, 80 xyoo mam tshais lawv mus nyob ib txhis rau sab yeeb ceeb. Vajtswv yeej tsim tibneeg los nyob ib txhis hauv lub ntiajteb no, yog lawv mloog nws lus. Tej no qhia tias nws yeej hlub noob neej tiag, yuav tsis muaj ib yam dabtsi tav tau tej uas Vajtswv npaj tseg. (Malakhi 3:6) Tus sau nkauj hais tias: “Cov ncaj ncees yuav tau lub tebchaws ua lawv teej lawv tug, thiab tau nyob rau hauv mus ib txhis.”​—Ntawv Nkauj 37:29.

Yog xav paub ntxiv seb phau Vajlugkub hais li cas txog txojsia thiab kev tuag, mus saib tshooj 6 hauv phau ntawv Phau Vajlugkub Qhia Txog Dabtsi Tiag? uas Yehauvas Cov Timkhawv luam tawm. Kuj muaj nyob hauv www.jw.org/hmn.

a Muaj tej phau Vajlugkub xws li 2 phau Vajlugkub Hmoob, Txoj Moo Zoo thiab Vajtswv Tej Lus puavleej muab lo lus nefe txhais tias “ciaj sia.” Phau Vajlugkub Ntawv Ntshiab muab txhais tias “ciaj ua ib tug muaj sia.”

Tibneeg Puas Nyob Tau Mus Ib Txhis?

Ob peb xyoos dhau los no, cov neeg tshawb fawb tshaj tias lawv nrhiav tau ib hom nroj (Posidonia oceanica) nyob hauv nruab tiv txwv. Cov nroj ntawd nyob ntev tshaj txhua yam hauv ntiajteb no, twb nyob tau ntau txhiab xyoo los lawm. Cov nroj no tuaj hauv qab thu hiavtxwv Meditelene ntu nruab nrab tebchaws Xapee thiab Xaipla.

Tej nroj tsuag twb nyob tau txhiab txhiab xyoo, ua li tibneeg puas nyob tau thiab? Cov neeg tshawb txujci ntseeg tias lawv yuav nrhiav tau ib txojkev los pab kom tibneeg txojsia nyob ntev dua qub. Kuj muaj ib phau ntawv sau txog tag nrho tej kev tshawb txujci no thiab. Tiamsis tsis tau paub xyov tej ntawd puas yuav pab tau tibneeg nyob ntev dua qub tiag.

Tiamsis txojsia nyob mus ib txhis tsis yog los ntawm tej txujci no los. Phau Vajlugkub hais tias “txoj hauv paus siav” nyob ntawm tus Tswv Tsim uas yog Vajtswv Yehauvas. (Ntawv Nkauj 36:9) Yexus Khetos tau thov Vajtswv li no: “Txojsia ib txhis tsis kawg yog li no, yog qhov uas lawv paub koj uas yog tus Vajtswv tib leeg uas yog tus tseem Tswv thiab paub Yexus Khetos uas koj txib los.” (Yauhas 17:3) Yog peb rau siab kawm thiab ua raws li Vajtswv Yehauvas thiab nws tus Tub Yexus Khetos siab nyiam ces peb yuav tau txojsia ib txhis tsis kawg.

Cov nroj hauv nruab tiv txwv

Cov neeg tshawb fawb ntseeg tias hauv nruab tiv txwv, hom nroj no ib txhia twb nyob ntau txhiab xyoo los lawm

COV TUAG MUS DUA TWG LAWM?

Yexus tsa Laxalau ciaj sawv hauv qhov tuag rov los

Phau Vajlugkub hais tias cov tuag nyob hauv qhov ntxa mus txog thaum Vajtswv tsa lawv ciaj sawv rov los. (Yauhas 5:28, 29) Cov tuag tsis raug kev txom nyem thiab tsis mob qhovtwg rau qhov lawv “tsis paub dabtsi li lawm.” (Laj Lim Tswvyim 9:5) Yexus qhia tias thaum neeg tuag lawd, zoo li tsaug zog xwb. (Yauhas 11:11-14) Yog li ntawd, peb tsis tas ntshai thiab laig cov tuag. Lawv pab tsis tau peb, lawv ua phem tsis tau rau peb “rau qhov hauv [lub qhov ntxa] . . . tsis muaj haujlwm, thiab tsis muaj kev xav, tsis muaj kev txawj ntse thiab tsis muaj tswvyim.” (Laj Lim Tswvyim 9:10) Tom qab Vajtswv tsa cov tuag ciaj sawv rov los, yuav tsis muaj kev ploj kev tuag ntxiv lawm.​—1 Khaulee 15:26, 55; Qhia Tshwm 21:4.

Koj Yeej Ntseeg Tau Phau Vajlugkub

Vim li cas peb thiaj ntseeg tau phau Vajlugkub?

  • Tus plaub qaib thiab hwj kua mem

    Yog Vajtswv Lub Tswvyim: Phau Vajlugkub muaj 66 phau ntawv me me thiab muaj kwvlam li 40 tus txivneej sau. Lawv siv li 1,600 xyoo los sau, pib xyoo 1513 ua ntej Yexus mus txog xyoo 98 tom qab Yexus. Txawm li ntawd los, tag nrho phau Vajlugkub tej lus yeej sib dhos zoo heev. Qhov no ua pov thawj tias lub tswvyim hauv phau Vajlugkub yog Vajtswv tus uas loj dua ntais lub. Nws tshoov neeg sau nws lub tswvyim cia rau hauv phau Vajlugkub.

  • Ib tug ncej

    Qhia Raug Keeb Kwm: Cov neeg tshawb txuj pom tias tej keeb kwm uas nyob hauv phau Vajlugkub yeej muaj tseeb tiag. Muaj ib phau ntawv hais tias: ‘Koj yeej tsis paub xyov tej dab neeg thiab kwv huam tshwm sim rau lub caij twg lossis qhov chaw twg. Tiamsis thaum koj nyeem phau Vajlugkub, yeej muaj lus qhia tias tej keeb kwm ntawd tau tshwm sim rau hnub twg thiab thaj chaw twg.’ (A Lawyer Examines the Bible)

  • Ib lub keeb

    Qhia Raug Tej Txujci Ntsig Txog Lub Ntiajteb: Phau Vajlugkub tsis qhia txhua yam txog lub ntiajteb thiab kev noj qab haus huv. Tiamsis kuj muaj qho nqe uas piav txog tej ntawd thiab. Xws li hauv phau Levi Tej Kevcai tshooj 13 thiab 14, muaj Vajtswv tej kevcai ntsig txog kev noj qab haus huv. Ua ntej tibneeg paub txog txojkev kis kab mob, Vajtswv twb qhia kom cov Yixayee muab cov neeg muaj mob cais. Phau Vajlugkub kuj qhia tias lub ntiajteb kheej kheej thiab nyob rau qhov chaw khoob ntshuv. Ntau pua xyoo tom qab no, cov neeg tshawb txujci mam nrhiav pom tias muaj tseeb li phau Vajlugkub hais tiag.​—Yauj 26:7; Yaxaya 40:22.

Tej no ua pov thawj qhia tias lub tswvyim hauv phau Vajlugkub yeej yog Vajtswv lub tiag. Phau Vajlugkub hais tias: “Vajtswv txojlus txhua nqe yog tawm hauv Vajtswv lub qhov ncauj los thiab siv tau qhuab qhia, qhuab ntuas, qhia tus uas txhaum rov ua zoo, thiab cob qhia ua ncaj ua ncees.”​—2 Timaute 3:16.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2026)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus