Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • w26 Lub 2 Hlis Ntuj sab 2-7
  • Ua Zoo Pab Cov Txheeb Ze Uas Tsis Ntseeg Yehauvas

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Ua Zoo Pab Cov Txheeb Ze Uas Tsis Ntseeg Yehauvas
  • Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2026
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • MUAJ KEV HLUB KOJ THIAJ PAB TAU LAWV
  • COJ LI CAS THAUM LAWV HAIS LOS SIS UA TSIS ZOO RAU PEB
  • UA SIAB NTEV THIAB XAV RAU QHOV ZOO
  • UA QHIA TIAS KOJ HLUB LAWV
  • TXHOB TAG KEV CIA SIAB RAU KOJ COV TXHEEB ZE
  • Ua Tib Zoo Mloog Thiaj Paub Teb Cov Lus Nug No
    Xyoo 2025-2026 Rooj Sib Txoos Nrog Tus Saib Xyuas Thaj Tsam
  • Tej Uas Peb Txiav Txim Siab Puas Qhia Tias Peb Tso Siab Rau Yehauvas
    Lub Neej Thiab Tes Hauj Lwm Khixatia—Phau Kawm—2023
  • Tej Koj Kawm Thaum Xub Thawj Puas Tseem Pab Tau Koj?
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2025
  • Ua Tib Zoo Mloog Thiaj Paub Teb Cov Lus Nug No
    Xyoo 2025-2026 Rooj Sib Txoos Nrog Tus Sawv Cev Rau Npe-ee
Saib Ntxiv
Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2026
w26 Lub 2 Hlis Ntuj sab 2-7

LUB 4 HLIS TIM 6 TXOG 12 XYOO 2026

ZAJ NKAUJ 82 “Cia Koj Lub Teeb Ci Ntsa Iab”

Ua Zoo Pab Cov Txheeb Ze Uas Tsis Ntseeg Yehauvas

“Cia li ua txhua yam hauj lwm zoo, tsis txhob tso tseg.”​—KALATIAS 6:9.

LUB NTSIAB RAU ZAJ NO

Yuav ua li cas peb thiaj sib raug zoo nrog peb cov txheeb ze uas tsis ntseeg Yehauvas thiab peb yuav hais lus zoo li cas lawv thiaj xav los paub nws.

1-2. Tau muaj li cas rau peb thaum peb nyuam qhuav los kawm paub qhov tseeb hauv phau Vajlugkub?

YEXUS hais rau ib tug txiv neej uas xav los ua nws li thwj tim tias: “Cia li mus tsev mus rau koj tej nruab tej ze, thiab qhia tej uas Vajtswv Yehauvas tau pab koj.” (Malakaus 5:19) Tos Yexus hais li no los, nws paub tias tib neeg yeej muaj lub siab xav qhia txog txoj xov zoo rau lawv tej nruab ze.

2 Koj nco puas tau thaum koj nyuam qhuav kawm Vajlugkub koj xav li cas xwb? Ntshe koj zoo siab heev, koj xav muab qhia rau koj cov txheeb ze txog tej uas koj kawm! Tej zaum koj cov txheeb ze kuj tsis nyiam tias koj kawm Vajlugkub nrog Yehauvas Cov Tim Khawv. Los sis tej zaum cov lus koj hais rau lawv, koj tsis nco xav ua ntej mam hais ces ua rau lawv chim rau koj. Yog tau muaj li no rau koj, zaj kawm no yuav pab kom koj muaj kev sib raug zoo nrog koj cov txheeb ze, thiab tuav rawv koj txoj kev ntseeg rau Yehauvas.

3. Peb yuav mus kawm txog dab tsi?

3 Hauv zaj no, peb yuav mus kawm txog plaub yam uas pab kom peb muaj kev sib raug zoo nrog peb cov txheeb ze: (1) Yog peb muaj kev hlub, yuav ua rau peb txawj xam pom peb cov txheeb ze, txawm lawv tsis xav kawm txog Yehauvas;a (2) peb yuav coj li cas thaum peb cov txheeb ze hais los sis ua tej yam tsis zoo rau peb; (3) qhov uas peb ua siab ntev thiab cia siab tias muaj ib hnub lawv yuav los paub qhov tseeb, ho pab tau lawv li cas; thiab (4) peb yuav ua li cas los qhia rau peb cov txheeb ze tias peb hlub lawv.

MUAJ KEV HLUB KOJ THIAJ PAB TAU LAWV

4. Txawm tib neeg tsis mloog txoj xov Yexus qhia los nws coj li cas xwb?

4 Yexus yeej tsis tso tseg qhov uas pab tib neeg, txawm lawv tsis xav mloog txoj xov uas nws qhia. Yexus muab nws tus kheej piv rau ib tug neeg ua hauj lwm hauv ib lub vaj txiv hmab. Nws ua txhua yam li nws ua tau kom thiaj pab tau tsob txiv hmab loj hlob. (Lukas 13:6-9) Thaum Yexus hais zaj lus piv txwv no, nws twb siv zog kawg li cog kev ntseeg rau hauv cov Yudais lub siab ntau tshaj li peb lub xyoos lawm, kom lawv los ua nws li thwj tim. Vim li cas Yexus siv zog pab lawv? Twb yog Yexus hlub lawv heev. Qhov uas Yexus hlub tib neeg thiaj pab tau nws ua lub siab ntev rau lawv.

5. Ua li cas Yexus muaj kev hlub rau cov neeg Yudais?

5 Yexus muaj kev hlub rau cov Yudais, vim nws paub tias cov thawj coj tsis muaj lub siab xav pab kom lawv muaj kev ntseeg rau Vajtswv. Yexus pom tias lawv zoo li “pab yaj uas tsis muaj tsw.” (Malakaus 6:34) Tsis ntev ua ntej thaum luag muab Yexus coj mus tua, Yexus los kua muag txog lub nroog Yeluxalees. Vim Yexus paub tias feem coob cov neeg hauv lub nroog ntawd, yuav raug puas tsuaj vim lawv tsis muaj kev ntseeg. (Lukas 19:41-44) Yog peb muaj lub siab hlub li Yexus, peb yuav tau ua zoo xav tias, vim li cas peb cov txheeb ze cheem tsum los paub qhov tseeb hauv phau Vajlugkub. Yog peb xav li no peb thiaj muaj lub siab xav pab lawv.

6. Vim li cas peb yuav tau ua siab ntev rau peb cov txheeb ze? (Kalatias 6:9)

6 Nyeem Kalatias 6:9. Txawm tam sim no peb cov txheeb ze tsis tau xav kawm txog Yehauvas, los peb yuav tau ua siab ntev thiab txhob tso tseg qhov uas “ua txhua yam hauj lwm zoo.” Peb yeej paub tias, yog ib tug neeg ntseeg ib yam ruaj ruaj lawm, yuav siv sij hawm lawv thiaj mam hloov thiab muaj kev ntseeg rau Yehauvas. Yav tas los, peb kuj zoo li cov uas “tsis muaj chaw vam thiab tsis paub Vajtswv kiag li.” (Efexaus 2:12) Twb vim yog muaj lwm tus ua siab ntev rau peb, thiaj pab tau peb los kawm paub txog Yehauvas. Yog peb ua siab ntev rau peb cov txheeb ze, peb kuj yuav pab tau lawv los kawm paub txog Yehauvas thiab.

COJ LI CAS THAUM LAWV HAIS LOS SIS UA TSIS ZOO RAU PEB

7. Vim li cas Yexus cov kwv thiaj tsis ntseeg tias Yexus yog tus Mexiyas?

7 Yexus cov kwv hnov tias Yexus ua txuj ci nyob hauv lub nroog Kalilais. (Lukas 4:14, 22-24) Thaum xub thawj lawv tsis ntseeg tias nws yog tus Mexiyas. (Yauhas 7:5) Vim li cas? Phau Vajlugkub kuj tsis qhia. Tiam sis phau Vajlugkub qhia tias yog vim li cas ib txhia Yudais thiaj tsis kam raws Yexus qab. Lawv ntshai tsam cov neeg zej zog tawm tsam lawv. (Yauhas 9:18-22) Hos muaj ib txhia paub Yexus thaum yau los lawm ces lawv ntseeg tsis tau tias nws yog tus Mexiyas. (Malakaus 6:1-4) Yexus cov kwv los kuj xav li lawv xav thiab. Peb cov txheeb ze los tej zaum lawv yuav tsis mloog peb qhia Vajlugkub rau lawv. Vim lawv ntshai tsam muaj lwm tus tawm tsam lawv los sis, lawv ntseeg tsis tau tias ib tug neeg zoo li peb yuav muaj peev xwm qhia tau phau Vajlugkub rau lawv.

8. Ua cas peb cov txheeb ze hais los sis ua tej yam uas tsis zoo rau peb?

8 Ua zoo xav tias vim li cas lawv thiaj hais los sis ua li ntawd. Tej zaum Yexus cov kwv kuj yog ib co ntawm cov neeg uas hais tias Yexus “vwm lawm.” (Malakaus 3:21) Yog vim li cas Yexus cov kwv thiaj hais tej lus tsis zoo li ntawd txog nws? Phau Vajlugkub qhia tias Yexus rau siab ntso mus tshaj tawm thiab kho tej tib neeg uas muaj mob, mas nws khwv kawg, nws twb tsis xyeej noj mov li. (Malakaus 3:20) Ntshe nws cov kwv xav tias nws vwm dhau lawm, nws tsuas pom mus tshaj tawm tas li tsis muaj sij hawm noj mov. Peb cov txheeb ze los ntshe xav tias peb siv sij hawm ntau dhau lawm mus pe hawm Yehauvas. Yog tias lawv xav li ntawd, tej uas peb hais thiab tej uas peb ua, peb yuav tsum tau coj zoo.

9. Tej uas peb ua yuav hloov tau peb cov txheeb ze txoj kev xav txog Yehauvas Cov Tim Khawv li cas? (1 Petus 3:1, 2) (Saib cov duab.)

9 Kav tsij coj zoo ua zoo. Tej lus zoo uas peb hais thiab qhov uas peb coj zoo yuav ua rau peb cov txheeb ze hloov lawv txoj kev xav txog Yehauvas Cov Tim Khawv. (Nyeem 1 Petus 3:1, 2.) Xws li ib tug muam uas muaj tus txiv tsis teev tiam Yehauvas, yog nws mus koom tej kev sib txoos thiab mus tshaj tawm ces tej zaum yuav ua rau nws tus txiv nyob ntshaus ntsho thiab chim rau nws. Vim tus muam tsis xav kom nws tus txiv nyob ntshaus ntsho thiab chim, ces nws yuav tau hloov nws lub sij hawm me ntsis, kom nws thiaj muaj sij hawm nrog nws tus txiv ua ke. Piv li tias, thaum nws tus txiv tsis nyob hauv tsev los sis mus ua hauj lwm lawm ces nws mam mus tshaj tawm. Yog tias tus muam kam hloov nws lub sij hawm kom nws thiaj tau nrog nws tus txiv ua ke, ces qhov uas nws ua li no, tej zaum yuav ua rau nws tus txiv hloov nws txoj kev xav txog Yehauvas Cov Tim Khawv.

Cov duab: 1. Ib tug muam npaj su thiab kas fes rau nws tus txiv uas tsis ntseeg Yehauvas ua ntej nws mus ua hauj lwm. 2. Tom qab ntawd, tus muam mus tshaj tawm nrog lwm tus muam thiab nws nyeem ib nqe Vajlugkub hauv nws lub xov tooj rau ib tug poj niam ntawm qhov rooj.

Tej lus mos lus muag uas peb hais thiab qhov uas peb coj zoo yuav pab tau peb tus txij nkawm uas tsis teev tiam Yehauvas hloov nws txoj kev xav txog Yehauvas Cov Tim Khawv (Saib nqe 9)g


10. Thaum luag thuam peb, peb xyaum tau Yexus li cas?

10 Yog cov txheeb ze thuam koj txhob teb zoo dua. Thaum lawv liam tias Yexus noj loj haus loj, nws tsis chim rau lawv. Tiam sis nws xav kom cov tib neeg ua tib zoo soj ntsuam zoo zoo, seb tej lus phem lus dag uas hais txog nws puas muaj tseeb. (Mathais 11:19) Yexus ua qhia tias nws yeej muaj kev zoo siab rau nws lub neej. (Muab piv rau Yauhas 2:2, 6-10.) Zoo tib yam li Yexus, thaum luag hais lus phem txog peb, peb tsis tas yuav teb. Tiam sis peb yuav tsum coj zoo thiab ua qhia rau peb cov txheeb ze paub tias, peb muaj kev txaus siab thiab kev zoo siab rau peb lub neej. Peb mam cia lawv ua tus txiav txim siab seb, tej lus dag lus iab hiam uas lawv hnov txog peb puas muaj tseeb. Thaum lawv pom tias peb coj zoo, tej zaum lawv yuav tsis ntseeg txhua yam uas lwm tus hais phem txog peb.

UA SIAB NTEV THIAB XAV RAU QHOV ZOO

11. Yexus coj li cas rau nws cov kwv?

11 Phau Vajlugkub qhia tias Yexus yeej ua siab ntev rau nws cov kwv. Xws li thaum lawv twb pom tias Yexus ua txuj ci hauv lub zos Khanas, los lawv tseem tsis ntseeg qees tias Yexus yog tus Mexiyas. (Yauhas 2:11, 12) Txawm li ntawd los, nws yeej tsis tso nws cov kwv tseg. Phau Vajlugkub qhia tias, twb tau peb lub xyoos tom qab Yexus ua txuj ci nyob hauv lub zos Khanas, los nws tseem hais lus mos lus muag rau nws cov kwv.​—Yauhas 7:5-8.

12. Peb cia siab li cas tias nyaj peb ib txhia txheeb ze yuav los nrog peb teev tiam Yehauvas?

12 Peb twb kawm thiab paub txog Yehauvas txoj kev khuv leej. Yog li qhov no yuav pab tau peb cia siab tias, muaj ib hnub peb cov txheeb ze yuav los teev tiam Yehauvas. Thaum tej kev ntseeg cuav raug puas tsuaj tag lawm, peb cov txheeb ze yuav nco tau tias peb twb qhia rau lawv paub ua ntej lawm.b (Tshwmsim 17:16) Tej zaum tom qab txoj kev txom nyem loj kawg nkaus, lawv kuj yuav los koom nrog peb teev tiam Yehauvas. Txawm tias niaj hnub nim no peb cov txheeb ze raug kev nyuaj siab li cas los, peb pab lawv npaum li peb pab tau. Yog lawv pom peb muaj lub siab dawb siab zoo hlub lawv, ces yuav ua rau lawv los txais yuav qhov tseeb los kuj muaj.

UA QHIA TIAS KOJ HLUB LAWV

13. Txawm peb lub neej teev tiam Yehauvas yeej khwv los peb yuav tau ceev faj li cas?

13 Txawm peb lub neej teev tiam Yehauvas yeej khwv khwv li los, peb tsis txhob ua rau peb cov txheeb ze xav tias peb tsis muaj sij hawm rau lawv thiab tsis hlub lawv. (Mathais 7:12) Peb yuav ua li cas qhia tias peb yeej mob siab txog lawv? Peb ua tau li hais nram qab no.

14-15. Piav seb peb yuav ua li cas qhia tias peb hlub peb cov txheeb ze?

14 Nug moo thiab ua qhia tias peb hlub lawv. Peb ua qhia tias peb hlub lawv yog peb nquag nug lawv moo, thiab qhia rau lawv tias peb ua dab tsi rau dab tsi. Xws li peb kuj ntaus ntawv hauv xov tooj mus rau lawv, los sis thaum peb nrog peb cov phooj ywg mus ua si, peb xa tau duab mus rau lawv saib. Peb kuj xa tau ib qhov khoom los sis, ib tsab ntawv mus rau peb cov txheeb ze. Qhov uas peb ua li no qhia tias, peb yeej hlub tshua txog lawv thiab yuav ua rau lawv muaj kev sib raug zoo nrog peb. Yog peb ua npaum li peb ua tau rau lawv ces qhia tau rau lawv tias peb yeej hlub lawv tiag.

15 Xav txog tus muam hu ua Anas (Anna) uas nyob teb chaws Amenia. Nws tsev neeg yeej tuaj sib sau ua ke tas li, thaum ua kev cai nco txog ib tug hnub yug, thiab koob tsheej uas tsis raws li phau Vajlugkub qhia. Thaum Anas los ua Yehauvas ib tug Tim Khawv lawm, nws tsev neeg txhawj tias tsam nws tsis kam koom nrog lawv, thiab lawv yuav tsis sib hlub li qub lawm. Tsis tas li ntawd, lawv kuj txhawj tias tsam nws lub neej yav tom ntej yuav nyuaj rau nws. Anas yuav qhia li cas rau lawv, lawv thiaj tsis txhawj? Anas hais tias, “Thaum kuv mus saib kuv tsev neeg kuv qhia rau lawv tias, kuv lub neej kuv ua li cas rau li cas. Kuv kuj caw lawv tuaj saib kuv thiab qhia kuv cov phooj ywg rau lawv. Kuj ua rau kuv tsev neeg paub cov neeg uas kuv nrog thiab ua rau lawv ib leeg ncawg ib leeg. Coob tus hauv kuv tsev neeg hais tias, kuv yeej muaj kev zoo siab thiab lawv tsis txhawj txog kuv lawm.”

16. Yexus ua qhia tias nws hlub tshua nws tus kwv Yakaunpaus li cas? (Saib cov taw ntawv.)

16 Ua qhia tias peb yeej hlub tshua txog lawv. Tom qab Yexus ciaj sawv rov los, nws mus cuag nws tus kwv Yakaunpaus thiab qhia tias nws hlub tshua Yakaunpaus. (1 Kauleethaus 15:7) Ntshe Yakaunpaus zoo siab heev tias Yexus tseem hlub nws thiab tsis tau tso nws tseg. Qhov uas nkawd sib ntsib li no, thiaj ua rau Yakaunpaus ntseeg tias Yexus yog tus Mexiyas tiag. Tom qab nkawd sib ntsib tag, Yakaunpaus mus qhia rau nws tsev neeg tias Yexus yeej yog tus Mexiyas.c​—Tes Hauj Lwm 1:14.

17. Peb yuav coj tau raws li nqe Vajlugkub ntawm Loos 12:15 li cas? (Saib daim duab.)

17 Nyeem Loos 12:15. Thaum peb ua qhia tias peb txhawj txog peb cov txheeb ze rau lub sij hawm uas lawv ntsib kev nyuaj siab, los sis peb zoo siab thaum lawv muaj kev zoo siab, ces tej zaum yuav pab tau lawv hloov lawv txoj kev xav txog peb.d Xws li tias, thaum lawv yug tau ib tug me nyuam, peb muab ib qho khoom pub rau lawv thiab qhia rau lawv tias peb nrog lawv zoo siab. Hos thaum lawv muaj ib tug uas lawv hlub tas sim neej, peb kuj mus nplig lawv, sau ib tsab ntawv mus rau lawv, thiab yog muaj tej yam uas peb pab tau ces peb pab. Tshwj xeeb tshaj yog thaum lub sij hawm uas lawv ntsib kev nyuaj siab, peb yuav tsum ib sij mus saib lawv, ntaus ntawv, los sis hu nrog lawv tham seb lawv nyob li cas.

Tus muam uas nyob hauv thawj daim duab yees duab nrog nws tus txiv uas tsis ntseeg Yehauvas thiab nws niam pog uas zaum hauv lub laub.

Thaum peb ua qhia tias peb txhawj txog peb cov txheeb ze rau lub sij hawm uas lawv ntsib kev nyuaj siab, tej zaum lawv yuav hloov lawv txoj kev xav txog peb txoj kev ntseeg (Saib nqe 17)h


Koj Puas Mus Koom Ib Rooj Tshoob Los Sis Ib Lub Ntees?

Ib rooj tshoob los sis ib lub ntees, yog ib lub sij hawm uas tsev neeg thiab tej txheeb ze tuaj nyob ua ke. Ua ntej koj yuav mus koom, koj yuav tau ua tib zoo xav txog seb tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub qhia li cas.

  • Puas muaj tej kab lig kev cai uas tsis haum Yehauvas siab txuam nrog los sis tsis muaj? (2 Kauleethaus 6:14, 15)

  • Yog koj mus koom, es lawv kom koj ua tej kab lig kev cai uas tsis haum Yehauvas siab, koj puas yuav ua taus lub siab tawv txhob raus tes nrog? (Pajlug 22:3)

  • Koj cov txheeb ze puas paub tias yog lawv ua tej yam uas hla Yehauvas tej kev cai koj yuav tsis koom nrog?

  • Yog tias lawv ua nyob hauv ib lub tshawj los sis ib lub tsev teev ntuj, koj yuav txiav txim siab li cas thiaj li tsis txo koj cov kwv tij nkauj muam txoj kev ntseeg? (Filipis 1:10)

Txawm koj yuav txiav txim siab li cas, los ua tib zoo hais thiab piav koj txoj kev ntseeg rau koj cov txheeb ze. Qhov uas tseem ceeb tshaj plaws peb yuav tau ua txhua yam kom haum Yehauvas siab.f

18. Peb xyaum tau tus thwj tim Anrus li cas?

18 Coj lawv tuaj fim cov kwv tij nkauj muam. Thaum tus thwj tim Anrus paub tias Yexus yog tus Mexiyas, nws kub siab lug mus coj Petus tuaj ntsib Yexus. (Yauhas 1:40-42) Peb xyaum tau li ntawd thiab. Xws li tias, peb kuj caw tau peb cov txheeb ze tuaj koom peb tej kev sib txoos los sis tuaj nrog peb thiab cov kwv tij nkauj muam noj mov ua ke. Thaum lawv tuaj fim cov kwv tij nkauj muam, lawv yuav pom tias Yehauvas Cov Tim Khawv kuj yog neeg siab dawb siab zoo.

19. Txawm peb cov txheeb ze tsis to taub peb txoj kev ntseeg los peb yuav tau coj li cas? (1 Petus 3:15)

19 Nyeem 1 Petus 3:15. Tej zaum peb cov txheeb ze yuav tsis to taub tias, yog vim li cas peb tsis koom nrog lawv ua tej yam lawm. Tiam sis lawv yuav nco ntsoov qhov uas peb ua siab dawb siab zoo rau lawv thiab saib taus lawv. Txawm peb tsis koom nrog lawv ua tej koob tsheej los sis tej kab lig kev cai uas tsis raws li phau Vajlugkub qhia lawm los, yog peb lauj sij hawm mus saib lawv, mus nrog lawv noj ib npluas mov, los sis nqa ib qho khoom mus pub rau lawv, yuav ua rau lawv zoo siab.

TXHOB TAG KEV CIA SIAB RAU KOJ COV TXHEEB ZE

20. Vim li cas Yakaunpaus tus yam ntxwv txhawb tau peb?

20 Yakaunpaus tsis tau los raws Yexus qab thaum Yexus mus tshaj tawm nyob hauv ntiaj teb. Tiam sis tom qab no, Yakaunpaus kuj los ua Yexus ib tug thwj tim lawm thiab. Tej zaum nws kawm tau ntau yam txog tej uas Yexus qhia thaum Yexus tseem ua neej nyob hauv ntiaj teb no. (Kalatias 1:18, 19; 2:9) Xws li thaum uas Yakaunpaus sau nws tsab ntawv mus rau cov Khixatias, nws kuj qhia txog ntau yam uas sib xws li cov lus uas Yexus qhia nyob saum roob.e

21. Vim li cas peb txhob tag kev cia siab rau peb cov txheeb ze?

21 Txawm peb ua siab dawb siab zoo, thiab ua qhia tias peb hlub tshua txog peb cov txheeb ze, los tej zaum lawv yuav tsis nyiam thiab tsis kam los kawm kom paub txog Yehauvas. Li ntawd los, vim li cas peb yuav tsum ua zoo rau lawv? Rau qhov tias, txhua zaus peb ua siab dawb siab zoo rau peb cov txheeb ze, ces twb yog peb xyaum peb tus Vajtswv Yehauvas uas muaj kev khuv leej thiab nws tus Tub, Yexus. (Lukas 6:33, 36) Tej zaum lub sij hawm dhau mus, qhov uas peb coj thiab ua zoo rau lawv, yuav ua rau lawv hloov lawv txoj kev xav txog peb. Nyaj lawv yuav nco tau tej uas peb qhia txog Yehauvas thiab Nws tej lus cog tseg uas peb qhia rau lawv yav tag los. Cia peb txhob tag kev cia siab, peb kav tsij coj zoo, ua zoo rau lawv. Tej zaud, peb cov txheeb ze, tej tug kuj yuav los koom nrog peb pe hawm txoj kev ntseeg tseeb los kuj muaj. Thaum muaj li no, peb yuav zoo siab heev.

KOJ YUAV TEB LI CAS?

  • Kev hlub yuav ua rau peb xav pab peb cov txheeb ze li cas?

  • Vim li cas peb yuav tau ua siab ntev thiab txhob tag kev cia siab rau peb cov txheeb ze?

  • Peb yuav ua li cas los qhia tias peb hlub tshua txog peb cov txheeb ze?

ZAJ NKAUJ 60 Lawv Yuav Tau Txojsia

a TXHAIS TAWM: Hauv phau Vajlugkub lo lus “tus uas tsis ntseeg” los sis “tsis ntseeg” tsis yog tias ib tug neeg tsis ntseeg ib txoj kev ntseeg twg los sis tsis ntseeg ib tug Vajtswv twg. (1 Kauleethaus 7:12; kawm ntxiv txog qhov uas hais tias “an unbelieving wife” ua lus Askiv.) Hauv zaj kawm no, ob lo lus no, yog hais txog tus uas tsis tau los teev tiam Vajtswv Yehauvas raws li Yehauvas Cov Tim Khawv teev tiam.

b Mus saib zaj kawm hu ua “Peb Paub Li Cas Txog Yehauvas Txoj Kev Txiav Txim Rau Yav Tom Ntej?” nyob hauv Phau Tsom Faj lub 5 Hlis xyoo 2024 sab 11 nqe 11-13.

c Tom qab Yexus tuag thiab ciaj sawv rov los, Yexus ob tug kwv Yakaunpaus thiab Yudas kuj los ua nws li thwj tim.

d Saib lub ntsiab “Koj Puas Mus Koom Ib Rooj Tshoob Los Sis Ib Lub Ntees?”

e Muab piv rau Yakaunpaus 1:2 thiab Mathais 5:11, 12; Yakaunpaus 1:19 thiab Mathais 5:22; Yakaunpaus 1:22; 2:24 thiab Mathais 7:21; Yakaunpaus 2:13 thiab Mathais 5:7; 6:14, 15.

f Yog xav paub ntxiv tias yuav ua li cas. Mus saib lub ntsiab ua lus Askiv “Questions From Readers” hauv Phau Tsom Faj lub 5 Hlis tim 15 xyoo 2002, thiab Phau Tsom Faj lub 11 Hlis tim 15 xyoo 2007.

g COV DUAB: Ua ntej tus muam mus tshaj tawm, nws ua siab dawb paug npaj su rau nws tus txiv.

h DAIM DUAB: Tib tug muam no lauj sij hawm mus xyuas nws niam pog uas tsis ntseeg Yehauvas.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2026)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus