Mɛni Biblia Lɛ Wieɔ Yɛ Mlijai Nyɔŋma Mli Ekome Hãmɔ He?

Hetoo ni Biblia lɛ kɛhãa

Israelbii lɛ feɔ nibii komɛi kɛfiɔ anɔkwa jamɔ sɛɛ, shi no sɛɛ hu lɛ, afã amɛ koni amɛhã nibii ni amɛyɔɔ lɛ amli mlijai nyɔŋmaa mli ekome daa afi. Nyɔŋmɔ kɛɛ amɛ akɛ: “Daa afi lɛ, kwɛmɔ ni okɛ odumɔwui lɛ amli nibaa nii fɛɛ ni ba yɛ ŋmɔshi lɛ amlijai nyɔŋma mli ekome ahã.”​—5 Mose 14:22.

Famɔ ni akɛhã akɛ ahã mlijai nyɔŋma lɛ fata Mose Mla lɛ he, ni Nyɔŋmɔ ji mɔ ni kɛ mla nɛɛ hã blema Israelbii lɛ. Yɛ mla naa lɛ, Kristofoi bɛ Mose Mla lɛ shishi, no hewɔ lɛ abiii ni amɛhã amɛnibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome. (Kolosebii 2:13, 14) No najiaŋ lɛ, abiɔ ni Kristofonyo fɛɛ Kristofonyo atsu onia “bɔ ni ekpɛ mli yɛ etsui mli, jeee kɛ mligbigbilimɔ loo yɛ nɔnyɛɛ naa, ejaakɛ mɔ ni hãa kɛ miishɛɛ lɛ, lɛ Nyɔŋmɔ sumɔɔ.”​—2 Korintobii 9:7.

• Mlijai nyɔŋma mli ekome hãmɔ yɛ Biblia lɛ mli​—“Kpaŋmɔ Momo” Lɛ

• Mlijai nyɔŋma mli ekome hãmɔ yɛ Biblia lɛ mli​—“Kpaŋmɔ Hee” Lɛ

Mlijai nyɔŋma mli ekome hãmɔ yɛ Biblia lɛ mli​—“Kpaŋmɔ Momo” Lɛ

Atsĩ mlijai nyɔŋma tã shii abɔ yɛ Biblia lɛ fã ni ale lɛ jogbaŋŋ akɛ Kpaŋmɔ Momo lɛ mli. Yɛ shihilɛi babaoo mli lɛ, atsĩ tã be ni akɛ Mla Kpaŋmɔ lɛ (ni ji Mose Mla lɛ) etsɔ Mose nɔ akɛhã Israelbii lɛ sɛɛ. Shi atsĩ tã yɛ hei fioo komɛi hu dani akɛ Mose Mla lɛ hã.

Dani Akɛ Mose Mla Lɛ Hã

Abram (Abraham) ji mɔ klɛŋklɛŋ ni atsĩ etã akɛ ehã enibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome. (1 Mose 14:18-20; Hebribii 7:4) Etamɔ nɔ ni Abram nibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome ni ekɛhã Salem maŋtsɛ, ni eji osɔfo hu lɛ, ji shi kome nifeemɔ kɛkɛ. Odaseyeli ko bɛ Biblia lɛ mli ni tsɔɔ akɛ sɛɛ mli lɛ, Abraham loo ebii lɛ hã amɛnibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome ekoŋŋ.

Mɔ ni ji enyɔ nɔ ni atsĩ etã yɛ Biblia lɛ mli akɛ ehã enibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome ji Abraham nabi Yakob. Ewo shi akɛ kɛ́ Nyɔŋmɔ jɔɔ lɛ lɛ, ekɛ nibii fɛɛ ni Nyɔŋmɔ baahã lɛ lɛ mli mlijai nyɔŋma mli ekome baahã Nyɔŋmɔ. (1 Mose 28:20-22) Biblia he nilelɔi komɛi tsɔɔ mli akɛ, eeenyɛ efee akɛ, Yakob kɛ kooloi shã afɔle kɛwo mlijai nyɔŋma mli ekome nɛɛ. Eyɛ mli akɛ Yakob ye shiwoo nɛɛ nɔ, ni ehã mlijai nyɔŋma mli ekome nɛɛ moŋ, shi enyɛɛɛ eweku mli bii lɛ anɔ akɛ amɛwo mlijai nyɔŋma mli ekome.

Yɛ Mose Mla Lɛ Shishi

Afã blema Israelbii lɛ koni amɛkɛ amɛnibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome ahã akɛ gbɛ ni amɛmiitsɔ nɔ kɛmiifĩ Nyɔŋmɔjamɔ sɛɛ.

• Akɛ mlijai nyɔŋma mli ekome nɛɛ kwɛɔ nitsulɔi, ni ji Levibii lɛ, ni osɔfoi lɛ hu fata he lɛ, ni kɛ amɛbei fɛɛ tsuɔ nii yɛ sɔlemɔ shĩa lɛ​—amɛ ji mɛi ni náaa shikpɔŋ akɛ amɛ diɛŋtsɛ amɛnɔ ni amɛbaadu nɔ nii lɛ. (4 Mose 18:20, 21) Levibii ni jeee osɔfoi lɛ nine shɛɔ mlijai nyɔŋma mli ekome nɔ kɛjɛɔ maŋbii lɛ adɛŋ, ni amɛ hu amɛkɛ “mlijai nyɔŋma mli ekome nɛɛ mlijai nyɔŋma mli ekome” lɛ mli nɔ ni hi fe fɛɛ lɛ hãa osɔfoi lɛ.​—4 Mose 18:26-29.

• Etamɔ nɔ ni abi koni daa afi lɛ, Israelbii lɛ ahã amɛnibii amli mlijai nyɔŋma kroko hu, koni akɛkwɛ Levibii kɛ mɛi ni jeee Levibii fɛɛ. (5 Mose 14:22, 23) Israel wekui lɛ kɛ mlijai nyɔŋma nɛɛ hãa yɛ gbi juji krɛdɛi anɔ, ni yɛ afii pɔtɛɛ komɛi amli lɛ, amɛkɛyeɔ amɛbuaa ohiafoi kɛ mɛi ni bɛ nɔ ko lɛ.​—5 Mose 14:28, 29; 26:12.

Te afeɔ tɛŋŋ anáa mlijai nyɔŋma mli ekome nɛɛ? Daa afi lɛ, Israelbii lɛ jaa amɛshikpɔŋ lɛ nɔ nibaa nii lɛ amli nyɔŋma, ni amɛkɛ emli ekome bahãa. (3 Mose 27:30) Kɛ́ amɛhala akɛ amɛkɛ shika baahã yɛ amɛnibii amlijai nyɔŋma mli ekome najiaŋ lɛ, no lɛ, amɛkɛ nii lɛ jara lɛ mlijai enumɔ mli ekome fataa jara lɛ he kɛhãa. (3 Mose 27:31) Agbɛnɛ hu, afã amɛ ni amɛkɛ “tsinai kɛ toi amlijai nyɔŋma mli ekome” ahã.​—3 Mose 27:32.

Kɛ́ Israelbii lɛ miitao amɛle amɛkooloi lɛ ateŋ nɔ ni esa akɛ amɛkɛhã akɛ mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, kɛ́ kooloi lɛ miije kpo yɛ kooloi atsu lɛ mli lɛ, amɛkaneɔ ni amɛhalaa kooloo ni ji nyɔŋma nɔ lɛ. Mla lɛ tsɔɔ mli akɛ, amɛkakwɛ akɛ kooloo lɛ hi loo ehiii, ni amɛkɛ eko akatsake eko hu, ni amɛnyɛŋ amɛkɛ shika ahã yɛ kooloo lɛ najiaŋ hu. (3 Mose 27:32, 33) Shi amɛbaanyɛ amɛkɛ shika atsake mlijai nyɔŋma mli ekome kroko ni amɛkɛhãa yɛ daa afi gbi juji ni ayeɔ lɛ ashishi. Enɛ hã nibii fee mlɛo kɛhã Israelbii ni ehe bahiaa ni amɛfã gbɛ kakadaŋŋ dani amɛyashɛ he ni ayeɔ gbi juji lɛ yɛ lɛ.​—5 Mose 14:25, 26.

Mɛɛ be Israelbii lɛ hãa mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ? Israelbii lɛ hãa mlijai nyɔŋma mli ekome daa afi. (5 Mose 14:22) Kɛ̃lɛ, daa afi kpawo nɔ lɛ, ahãaa mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ. Nakai afi lɛ, feɔ hejɔɔmɔ afi kɛhã shikpɔŋ lɛ, ni Israelbii lɛ duuu nii. (3 Mose 25:4, 5) Shihilɛ krɛdɛɛ nɛɛ hewɔ lɛ, ahãaa Israelbii lɛ ahã mlijai nyɔŋma mli ekome yɛ nikpamɔ beiaŋ. Afii etɛ fɛɛ afii etɛ kɛ afii ekpaa fɛɛ afii ekpaa yɛ afii kpawo lɛ ni bafeɔ Hejɔɔmɔ afi lɛ mli lɛ, Israelbii lɛ kɛ mlijai nyɔŋma mli ekome kroko lɛ bashwieɔ amɛmaji lɛ amli, ni ohiafoi lɛ kɛ Levibii lɛ bayeɔ.​—5 Mose 14:28, 29.

Kɛ́ mɔ ko hãaa mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, mɛni afeɔ lɛ? Mose Mla lɛ etsɔɔɔ nɔ ni esa akɛ afee mɔ ko ni hãaa mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ. Mɛi ni hãa mlijai nyɔŋma lɛ, hãa akɛni amɛle akɛ eji nɔ ko sa akɛ afee lɛ hewɔ. Abi ni kɛji Israelbii lɛ hã mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ amɛgbe naa lɛ, amɛwie yɛ Nyɔŋmɔ hiɛ akɛ amɛhã amɛmlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, koni amɛbi ni Nyɔŋmɔ ajɔɔ amɛ yɛ no hewɔ. (5 Mose 26:12-15) Kɛ́ mɔ ko hãaa mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, Nyɔŋmɔ nuɔ he akɛ mɔ lɛ miiju lɛ.​—Maleaki 3:8, 9.

Ani mlijai nyɔŋma mli ekome hãmɔ lɛ, eji nɔ ko ni efeemɔ wa tsɔ? Dabi. Nyɔŋmɔ wo maŋbii lɛ shi akɛ, kɛ́ amɛbahã mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, ebaafɔse ejɔɔmɔi lɛ eshwie amɛnɔ ni nɔ ko nɔ ko he ehiaŋ amɛ. (Maleaki 3:10) Shi kɛ́ maŋbii lɛ hãaa mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, nibii eyaaa nɔ jogbaŋŋ ehãaa amɛ. Nyɔŋmɔ ejɔɔɔ amɛ, ni no hãa osɔfoi lɛ kɛ Levibii lɛ shiɔ nitsumɔi ni esa akɛ amɛtsu yɛ sɔlemɔ shĩa lɛ kɛye amɛbua maŋbii lɛ, ni amɛyatsuɔ amɛheloo naa nitsumɔi kɛtaoɔ amɛdaaŋ ŋmaa.​—Nehemia 13:10; Maleaki 3:7.

Mlijai Nyɔŋma Mli Ekome Hãmɔ Yɛ Biblia Lɛ Mli​—“Kpaŋmɔ Hee” Lɛ

Be ni Yesu yɔɔ shikpɔŋ lɛ nɔ akɛ adesa lɛ, no mli lɛ Mlai lɛ biɔ ni Nyɔŋmɔ jálɔi lɛ ahã mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ. Shi Yesu gbele sɛɛ lɛ, taomɔ nii nɛɛ sɛɛ fo.

Yɛ Yesu beiaŋ

Yɛ Biblia lɛ fã ni mɛi fɔɔ lɛ tsɛmɔ akɛ Kpaŋmɔ Hee lɛ mli lɛ, wɔnaa akɛ be ni Yesu yɔɔ shikpɔŋ lɛ nɔ lɛ, no mli lɛ Israelbii lɛ kã he amɛmiihã mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ. Yesu tsɔɔ akɛ, ehe miihia ni amɛhã mlijai nyɔŋma mli ekome lɛ, shi ewie eshi jamɔŋ hiɛnyiɛlɔi ni amɛhãa amɛnibii bibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome, shi ‘amɛkuɔ amɛhiɛ amɛshwieɔ Mla lɛ mli nibii ni he hiaa titri lɛ anɔ, ni nomɛi ji jalɛsaneyeli kɛ mɔbɔnalɛ kɛ anɔkwayeli’ lɛ.​—Mateo 23:23.

Yɛ Yesu gbele sɛɛ

Yesu gbele sɛɛ lɛ, abiii ni mɔ ko ahã enibii amli mlijai nyɔŋma mli ekome dɔŋŋ. Yesu gbele afɔleshãa lɛ hã Mose Mla lɛ mli taomɔ nii lɛ ba naagbee, ni fãmɔ akɛ ahe “mlijai nyɔŋma mli ekome” yɛ maŋbii lɛ adɛŋ lɛ fata Mla ni ba naagbee nɛɛ he.​—Hebribii 7:5, 18; Efesobii 2:13-15; Kolosebii 2:13, 14.